Energetikos ministerija iki šalčiausių sausio ir vasario mėnesių siekia rinkai papildomai pateikti apie 125 tūkst. kubinių metrų biokuro. Vyriausybė rugpjūčio gale jau pritarė siūlomų priemonių paketui, o atsakingoms institucijoms pavedė iki gruodžio 1 dienos parengti sprendimus.
Viena pagrindinių Vyriausybės numatytų krypčių – valstybiniuose miškuose turi būti didinama miško kirtimo liekanų pasiūla. Kuo daugiau jų pateikti rinkai Valstybinių miškų urėdiją (VMU) turi įgalioti Aplinkos ministerija.
Skelbiama, kad papildomas miško kirtimo liekanų kiekis galėtų siekti nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. kietmetrių per metus.
Ūkininkavimo tradicijos ir moderniosios technologijos: pieno ūkyje pasikeitė ne tik kasdieniai darbai
Planai kelia klausimų
VMU vidutiniškai per metus rinkai tiekia apie 350 tūkst. kietmetrių kirtimo liekanų. Rinkos ekspertams kyla klausimas, ar realu įgyvendinti šį siekį – tiekimą žaliavos, liekančios po miško kirtimų, padidinti maždaug dvigubai.
Susiję straipsniai
Pasak Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininko Algio Gaižučio, pagrindiniai žaliavos pasiūlą mažinantys veiksniai yra būtent valstybės kasmet mažinamos kirtimų apimtys ir gausėjantys aplinkosauginiai ribojimai.
„Per dvejus metus valstybinių miškų kirtimų norma buvo sumažinta dešimtadaliu. Tai turi reikšmingą poveikį žaliavos pasiūlos ribojimui“, – teigė A. Gaižutis.
Be to, pasak jo, per pastaruosius dvejus metus smarkiai padaugėjo ūkinei veiklai taikomų aplinkosauginių ribojimų. Jie sumenkino galimybes gaminti produkciją net ir ūkiniuose miškuose.
Aplinkos ministerija skelbė, kad valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų norma 2026 metams sumažinta 5,7 proc. Tai buvo didžiausias sumažinimas per dešimtmetį, bet ir 2027-iesiems kirtimų normą numatyta sumažinti dar 4,6 proc.
Šiais metais VMU numato parduoti 379 tūkst. kietmetrių kirtimo liekanų – 8,9 proc. daugiau, palyginti su 2025 metais, kai buvo parduota 348 tūkst. kietmetrių.
Nustojo ruošti žaliavą
„Biokurui reikalingos žaliavos pasiūla rinkoje yra maža. Kadangi pastarieji metai buvo jos tiekėjams nuostolingi, įmonės nustojo ruošti žaliavą – kirsti krūmokšnius pakelėse, valyti laukuose menkaverčius medžius ir sužėlusius krūmus.
Tokia situacija susiklostė, kai 2022-aisiais pašokusios biomasės kainos paskatino ne tik miškininkus, bet ir pavienius ūkininkus ją ruošti. Susikaupė jos perteklius, ir galop viską teko pigiai – nuostolingai išparduoti.
Dabar gi susidarė žaliavos trūkumas, ir tai ėmė auginti ir jos, ir biokuro kainą“, – teigė bendrovės „Dzūkijos mediena“ vadovas bei Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos pirmininkas Marius Valukynas.
Anot jo, kita kainų augimo priežastis – įmonės žiemai paruošti ir sandėliuoti biokurą gali tik iš geresnės žaliavos – sausos malkinės medienos, liekančios, pavyzdžiui, lentpjūvėse. O dėl jos tenka konkuruoti su baldų plokščių gamybos fabrikais.
Pernai vasaros pabaigoje kietmetris malkinės medienos kainavo apie 35 eurus, šiuo metu – kone 60 eurų.
Didesnė pasiūla palanki pramonei
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Simonas Gentvilas skeptiškai vertina galimybes iš miškų surinkti daug daugiau biokuro gamybai reikalingos žaliavos.
„Neturėkime iliuzijų, kad vien valstybinių ar privačių miškų savininkai galėtų patenkinti visą augantį biokuro poreikį“, – teigė parlamentaras.
Pasak S. Gentvilo, priklausomai nuo to, kam naudojama nukirsta mediena, sukuriama pridėtinė vertė gali skirtis iki 15 kartų, – naudojimas šilumos gamybai sukuria mažiausią vertę.
„Dar tuo metu, kai per porą ankstesnių ES finansavimo periodų buvo teikiama ES parama šilumos ūkių biokuro įrenginiams, visos šios srities įmonės projektuose nurodydavo, kad jų kurui naudos SM3 rūšies biokurą – miško kirtimų atliekas.
Jų drėgnumas yra santykinai didesnis, nei biokuro iš medienos drožlių. Šios žaliavos negali naudoti baldų pramonė, bet ji puikiai tinka centralizuoto šilumos tiekimo katilinėms.
Šilumininkams gali būti garantuotas nuolatinis šios rūšies biokuro srautas, tačiau „Baltpool“ biržoje jis beveik neturi paklausos“, – sakė S. Gentvilas.
VMU per metus gali paruošti apie 400 tūkst. kietmetrių miško kirtimo atliekų, bet aukcione jos retai kada nuperkamos. Šilumininkai renkasi kitos rūšies biokurą, nors šilumą turėtų gaminti būtent degindami SM3 biokurą.
„Prieš ketverius metus inicijavau įstatymo projektą, kuriame numatyta, dvylika didžiausių Lietuvos šilumos gamintojų privalomai supirktų nors 30 proc. susidarančių miško kirtimo atliekų.
Tuo tarpu lentpjūvėse susidarančios medienos atliekos – skiedros ir drožlės yra naudingos ekonomikai, ir jos neturi būti deginamos.
Tačiau susiklostė tokia situacija, kad miško kirtimo atliekų nebesiūloma biržai, nes nėra jų paklausos“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Vengia išankstinių sutarčių
Pasak S. Gentvilo, susidariusią padėtį biokuro rinkoje pirmiausia reikėtų vertinti kaip pirkimo ir pardavimo kainos, o ne vien tik kaip biokuro pasiūlos problemą.
„Akivaizdu, kad daugelis rinkos dalyvių iš anksto neužsitikrina reikiamo biokuro kiekio. Atšalus orams biokuras perkamas už bet kokią kainą pagal vienadienius sandorius, o tai nėra gera šilumos tiekėjų strategija“, – sakė S. Gentvilas.
Šį jo vertinimą iš dalies atliepia viena iš Vyriausybės numatytų priemonių.
Šilumos gamintojus ketinama skatinti ilgalaikėmis sutartimis iš anksto užsitikrinti bent pusę biokuro poreikio. Taip siekiama sumažinti priklausomybę nuo trumpalaikių ir brangių sandorių šildymo sezono metu.
Naujausiais „Baltpool“ biržos duomenimis, ateinančiam šildymo sezonui 12-oje Lietuvos apskričių ilgalaikėmis sutartimis šilumos gamintojai yra užsitikrinę apie 29 proc. prognozuojamo sezono poreikio.
Daugiausia sutarčių sudaryta Šiaulių bei Utenos apskrityse, – atitinkamai 51 ir 47 proc., mažiausiai – Tauragės apskrityje: 15 proc. Vidutinė biokuro kaina už megavatvalandę (MWh) sudaro 30,7 euro.
Siūlomi alternatyvūs sprendimai
Valstybinės reikšmės ir privatūs miškai Lietuvoje sudaro panašią dalį, panašiomis proporcijomis juose vykdomi ir metiniai kirtimai.
Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje miškai užima 2,16 mln. hektarų. Iš jų 54,9 proc. sudaro valstybinės reikšmės ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuoti miškai, o privatūs miškai užima apie 45 proc. viso miškų ploto.
Metiniai žalių medžių kirtimai Lietuvoje siekia 10,41 mln. kubinių metrų. Iš jų 51 proc. iškertama privačiuose miškuose, 48,4 proc. – valstybinės reikšmės miškuose ir 0,6 proc. – miškuose, skirtuose nuosavybės teisėms atkurti.
A. Gaižutis papildomos žaliavos įsigijimo galimybių mato ir kitur. Kalbėdamas apie tai, kas galėtų padidinti biokuro žaliavos pasiūlą, jis siūlo peržiūrėti Vyriausybės patvirtintus buveinių nuostatus.
Anot jo, po šių metų vasarą praūžusių audrų, kai buvo išversta daug medžių, apie 10 tūkst. kubinių metrų valstybiniuose miškuose esančios medienos negalės būti panaudota dėl buveinių apsaugos reikalavimų.
„Antras aspektas yra plantaciniai miškai. Apie jų veisimą kalbama jau maždaug 20 metų. Jų jau įveista apie 20 tūkst. hektarų, tačiau ši kategorija vis dar nėra tinkamai įteisinta.
Taip pat reikėtų skatinti biomasės žaliavos surinkimą iš ugdomųjų kirtimų. Vien rinkos sąlygomis tai dažnai ekonomiškai neapsimoka, tačiau esant paskatoms į rinką būtų galima pateikti papildomą kiekį biokuro žaliavos“, – sakė A. Gaižutis.
Eksportas ir importas
Vyriausybė taip pat ketina gerinti sąlygas importuoti biokurą iš kitų ES valstybių. Pavyzdžiui, Latvijoje jis kainuoja apie 27,5 euro už MWh, o žiemos sandoriai Vilniaus regione sudaromi maždaug po 34,5 euro už MWh.
Tai – paradoksali situacija, nes nemažai biokuro rinkai reikalingos žaliavos iš medienos perdirbimo įmonių, pavyzdžiui, lentpjūvėse susidarančių medžio drožlių, yra eksportuojama į Lenkiją.
„Medienos perdirbimo pramonės liekanų eksportas į Lenkiją turi neigiamos įtakos Lietuvos biokuro žaliavos pasiūlai, nes dėl šios žaliavos rinkoje konkuruoja skirtingi rinkos dalyviai.
Didesnė konkurencija dėl riboto kiekio žaliavos gali didinti jos kainą ir turėti įtakos biokuro gamybos sąnaudoms“, – sakė „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Anot jo, vertinant eksporto daromą įtaką mūsiškei centralizuoto šildymo rinkai svarbu atsižvelgti ir į naudojamos žaliavos struktūrą.
„Centralizuotame šildyme medienos skiedros sudaro pagrindinę naudojamo biokuro dalį, tačiau jų gamybai naudojamos skirtingos žaliavos.
Medienos pramonės liekanos daugiausia naudojamos baldų sektoriuje, energetikoje – granulės, o medienos skiedros – SM1 rūšies biokurui“, – teigė pašnekovas.
„Baltpool“ duomenimis, 2025–2026 m. šildymo sezoną SM1 rūšies biokuras sudarė apie 5 proc. viso į katilines pristatyto skiedrų kiekio.
2026–2027 m. šildymo sezonui iš anksto sudarytose sutartyse šios rūšies skiedros tesudaro mažiau nei 3 proc.
„Taigi medienos pramonės liekanų eksportas yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos bendrai biokuro gamybos žaliavos pasiūlai, tačiau jo poveikis centralizuoto šildymo sektoriui yra ribotas dėl santykinai nedidelės SM1 dalies“, – teigė V. Jonutis.
Anot jo, žaliava ne tik eksportuojama, – į Lietuvą importuojamas ir pats biokuras. Pavyzdžiui, iš Latvijos į Lietuvą atgabenamos iš miško kirtimo liekanų pagamintos medienos skiedros.
„Tai paklausi biokuro žaliava. Iš jų daugiausia gaminamos SM3 skiedros, kurios sudaro reikšmingą centralizuoto šilumos tiekimo biokuro dalį. Todėl papildomas šios žaliavos kiekis rinkoje yra aktualus tiek biokuro gamintojams, tiek galutiniams vartotojams.
Žaliavos prieinamumas tiesiogiai susijęs su biokuro gamybos galimybėmis, o didesnė pasiūla suteikia gamintojams daugiau galimybių užsitikrinti reikalingą kiekį“, – sakė V. Jonutis.
2024 m. iš Lietuvos buvo eksportuota apie 236 tūkst. tonų medienos skiedrų.
Ekspertų vertinimu, priklausomai nuo jų drėgnio ir šilumingumo, toks kiekis galėtų atitikti apie 0,5–0,7 TWh energijos, arba 12–16 proc. 2025–2026 m. Lietuvos biokuro biržoje parduoto kiekio.
Vis dėlto šie skaičiai neleidžia teigti, kad visas eksportuotas kiekis buvo skirtas energetikai. Muitinės statistika neatskiria energetinių skiedrų nuo pramonei skirtų skiedrų ir nerodo, iš kokios žaliavos jos pagamintos.