Už Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą projektą pateikimo stadijoje balsavo 89 parlamentarai, susilaikiusių ar prieštaravusių nebuvo.
Vienas svarbiausių siūlymų – suteikti galimybę sustabdyti pažeidimo tyrimą, jei pirkėjas per nustatytą terminą nepateikia Žemės ūkio agentūrai informacijos apie savo pardavimo pajamas.
Pasak projekto aiškinamojo rašto, tyrimas būtų tęsiamas gavus reikalingus duomenis – tokiu būdu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai informacijos nepateikimas galėtų lemti tyrimo termino pabaigą ir jo nutraukimą.
Susiję straipsniai
Projektu taip pat siekiama išspręsti neaiškumą dėl baudų apskaičiavimo. Šiuo metu tam tikrais atvejais bauda nustatoma pagal procentą nuo pradelstos mokėjimo sumos arba įmonės pardavimo pajamų, tačiau įstatyme kartu nustatytos minimalios 200 arba 500 eurų baudos.
Dėl to pagal procentinę formulę apskaičiuota bauda gali būti mažesnė už įstatyme nustatytą minimalią ribą, o tai kelia neaiškumų, kokia bauda tokiu atveju turėtų būti skiriama.
Pakeitimuose siūloma šią tvarką aiškiai apibrėžti: jeigu apskaičiuota bauda už atitinkamą pažeidimą nesiektų minimalios 200 eurų ribos, būtų skiriama 200 eurų bauda, o kitais atvejais, kai apskaičiuota bauda nesiektų 500 eurų, vis tiek būtų taikoma minimali 500 eurų bauda. Taip pat būtų patikslinta, kaip apskaičiuojamos pajamos tais atvejais, kai įmonė veiklą vykdo trumpiau nei 12 mėnesių.
Kartu numatoma, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl Žemės ūkio agentūros sprendimų, galėtų skirti mažesnę nei įstatyme nustatytą minimalią baudą, jei, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes, bauda būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga.
Projektu taip pat būtų aiškiau reglamentuojamas baudų mažinimas, kai pažeidimas padarytas pirmą kartą ir nustatyta lengvinanti aplinkybė. Be to, pirmuosius metus žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo veiklą vykdanti įmonė būtų laikoma turinti lengvinančią aplinkybę.
Siūloma keisti ir Žemės ūkio agentūros sprendimų įteikimo tvarką – jei proceso šalis turi aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę, sprendimas būtų siunčiamas elektroniniu būdu. Kitais atvejais būtų naudojami deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodyti adresai, taip pat numatoma galimybė sprendimą siųsti juridinio asmens vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Taip pat tikslinama įstatymo taikymo sritis, išbraukiant nuostatą apie pirkėjo 2 mln. eurų metinės apyvartos ribą iš atskiros įstatymo dalies, nes, projekto rengėjų vertinimu, įstatymo taikymo sritis jau nustatyta kitose jo nuostatose.
ŽŪM parengtame projekte teigiama, kad pakeitimais siekiama aiškesnio teisinio reguliavimo, užkirsti kelią galimam pirkėjų piktnaudžiavimui ir suteikti Agentūrai pakankamus įrankius įstatymo priežiūrai.