Naujų laivų poreikis mažėja, jų statybos kaina krito iki 2003 metų lygio, o 15 ar 20 metų senumo laivai jau neberemontuojami, bet parduodami kaip metalo laužas. Būtent tokie laivai iki šiol buvo Lietuvos laivų remontininkų duona.
Mažiau užsakymų sulaukia viso pasaulio laivų statybos ir remonto įmonės, ne išimtis ir Lietuva.
Nors „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei per praėjusius metus pavyko suremontuoti apie 80 laivų ir 10 laivų pastatyti, tai dar mažiau nei 2011 metais. Didelių gamybos šuolių neplanuojama ir šiemet.
Gamybos šuoliai - ateityje
„Vakarų laivų gamyklos“ vadovai neslėpė atsargiai vertinantys ir planuojantys šių metų darbus. Tačiau nepabijojo rizikos ir užuot ėmęsi masinių laivų statybos projektų, pasirinko statyti specializuotus laivus.
Pasaulyje vis didėja atsinaujinančios energetikos ir naftos gavybos produkcijos paklausa, viena iš „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonių – „Vakarų konstrukcijos“ specializuojasi gamindama stambias metalo konstrukcijas, skirtas šiam sektoriui.
„Šiuo metu gaminamos hidraulinės ritės naftos gavybos laivams, kurios bus plukdomos į Braziliją. Be to, visiems metams jau yra suformuotas „Vakarų konstrukcijų“ užsakymų portfelis, todėl įžvelgiame puikias šios veiklos augimo tendencijas“, - kalbėjo A. Šileika.
Laivų remonto sektoriuje situacija išlieka įtempta. Rinka pastebimai traukiasi, vis „jaunesni“ laivai keliauja į metalo laužą.
Planus apsunkina ir tai, jog laivų statytojai neturi tinkamo doko „Panamax“ tipo laivams. Tai, anot įmonės vadovų, neabejotinai mažina jos konkurencinį pranašumą.
Nenorėdama nusileisti artimiausiems konkurentams Latvijoje ir Lenkijoje, įmonė planuoja įsigyti daugiau kaip 27 tūkst. tonų keliamosios galios doką. Taip pat tikimasi, kad savo įsipareigojimus įvykdys Uosto direkcija, dar šiemet pasižadėjusi nuo sąnašų išvalyti dokų duobes.
Europos laivų statytojai šiuo metu užima apie penktadalį pasaulio rinkos. Jų metinė apyvarta siekia 35 mlrd. eurų. Įmonėse dirba apie 120 mln. žmonių.
„Europos mastu esame maži, o tai įpareigoja mus nuolat judėti, žvalgytis ir ugdyti savo kaip derybininkų kompetencijas.
Mūsų privalumas tas, kad turime galimybę dalyvauti visame laivo gyvavimo cikle: nuo brėžinio parengimo ir laivo statybos iki jo utilizavimo, t.y. supjaustymo į metalo laužą“, - akcentavo įmonių grupės atstovai.
Pastatė didžiausią dujomis varomą keltą
Per savo veiklos istoriją „Vakarų laivų gamykla“ pastatė ir suremontavo šimtus laivų. Kiekvienas projektas savaip įdomus, tad išskirti vieną ar kitą esą sunku.
„Gavęs užsakymą, tampi atsakingas už viską: pradedant brėžiniais, baigiant techniniais parametrais, kuriais pasižymės į vandenį nuleistas laivas. Tai didelė atsakomybė ir nemenka rizika“, – tikina įmonės atstovai.
Tačiau kelis projektus laivų statytojai mini kaip išskirtinius. Vienas tokių - Vokietijos kompanijai 2010 metais pastatytas laivas „Windlift 1“. Šis projektas unikalus proporcijų, naudotos technikos ir technologiniais parametrais.
2011 metais užsakovui perduotas didžiausias pasaulyje suskystintomis dujomis varomas keltas „Boknafjord“. Tai itin reikšmingas projektas visai laivų statybos rinkai, žengiančiai aplinkosaugos keliu.
2012 metais įgyvendintas dviejų naujosios kartos jūrinių vilkikų statybos projektą. Vienas iš jų (GEO) buvo apdovanotas „Metų gaminys 2012“ aukso medaliu. Nemenku išbandymu tapo Danijos užsakovui šiuo metu baigiama statyti žemsiurbė. Technologiniu požiūriu tai labai sudėtingas ir unikalus projektas, pareikalavęs aukščiausios kompetencijos ir žinių.
Pradėtas statyti Danijos užsakovui skirtas žvejybinis laivas „Gitte Henning“. Gauto užsakymo svarbą nusako ir tai, jog tai pirmasis žvejybinis laivas „iki rakto“, kuris po Sovietų Sąjungos žlugimo bus pastatytas Lietuvoje.
Dar vienu iššūkiu taps Klaipėdos Universitetui skirto tyrimų laivo – plaukiojančios laboratorijos statyba. Jį planuojama pastatyti iki 2014 metų pabaigos.
