Maisto produkto kaina nėra kokybės rodiklis

Vienas aukščiausių Europoje mirtingumo lygis, sparčiu tempu augantis nutukusių vaikų skaičius, besaikis druskos vartojimas, ant stalo - menkos mitybinės vertės produktai.

Šias problemas ir būdus joms spręsti maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai vakar aptarė Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.

Ji buvo skirta 10 metų Europos maisto saugos tarnybos ir bendrojo maisto saugos įstatymo jubiliejui paminėti.

„Lietuvoje sukurta veiksminga maisto saugos užtikrinimo sistema, o tai reiškia, kad vartotojai turi galimybę valgyti aukštus standartus atitinkantį maistą.

Tačiau vien saugaus maisto nepakanka visuomenės gerovei ir sveikatai užtikrinti“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.

Aukštos kokybės produktus, ūkininkų užaugintas daržoves ir vaisius mūsų šalyje linkę rinktis vos 21 proc. gyventojų, tuo tarpu net 95 proc. žmonių pasirinkimą lemia kaina.

„Prekybos centruose pilna prastos kokybės maisto. Kodėl mes perkame tai, kas neperkama kitose šalyse? Juolab turime galimybių ir parduotuvėse, ir ūkininkų turgeliuose įsigyti sveikų produktų“, - kalbėjo J. Milius.

Specialistai suskaičiavo, kad įsigyti sveikų produktų galima ir neišleidžiant daugiau nei renkantis nesveikus. Kaip planuoti biudžetą ir kokius produktus rinktis VMVT darbuotojai pataria ir mokykloms maistą ruošiančioms įmonėms.

Itin nerimauti verčia tai, kad Lietuvos vaikai mažai vartoja pieno ir vaisių bei daržovių.

Nuo 2004-ųjų, kaip ir visoje ES, mūsų šalies vaikų darželiuose ir mokyklose vaikams nemokamai dalijami pieno produktai, o nuo 2009-ųjų - ir vaisiai.

Šalies mokyklos ir darželiai iš pradžių vangiai priėmė šias naujoves, pastaraisiais metais nemokamas pienas ir vaisiai pasiekia vis daugiau vaikų.

Tačiau, tyrimų duomenimis, valgantys vaisius kasdien nurodė tik 42,7 proc. Vaisių programoje dalyvaujančių vaikų, nors daugelis jų ir supranta, kad tai svarbu. Tuo tarpu valgo saldumynus ir geria saldžius gazuotus gėrimus net trečdalis mažamečių.

VMVT specialistai nuolat bendrauja su vaikų ugdymo įstaigų pedagogais, virėjais, ruošiančiais maistą vaikams, visuomenės sveikatos specialistai rengia mokymus mokyklų darbuotojams.

„Kelias į sveiką mitybą - ilgas. Pradėjome jį nuo mažiausiųjų - vaikų darželių, mokyklų.

Taip siekiame, kad nuo mažumės jie sveikai maitintųsi, o drauge ir savo tėvus pamokytų“, - apie užsibrėžtą tikslą kalbėjo VMVT direktorius J. Milius.

Jis sakė, kad nors ir gera sveikos mitybos padėtimi kol kas negalime pasidžiaugti, lietuviai vis dažniau domisi sveika gyvensena, ieško apie tai informacijos.

„Mūsų tarnybos interneto puslapis tampa vis populiaresnis. Jį skaito vis daugiau žmonių - jie domisi, ką uždarėme, kokius produktus sulaikėme pakeliui į parduotuves. Daug kalbame apie ekologišką maistą“, - sakė J. Milius.

Medikų duomenimis, apie 70 proc. lėtinių ligų mūsų šalyje sukelia neracionali mityba, nejudrus gyvenimas ir žalingi įpročiai - rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Lietuvoje vienas žmogus, vyresnis nei 15 metų, vidutiniškai suvartoja 12,5 litro alkoholio, ES vidurkis siekia 10,8 litro. Lietuva perkopia ES vidurkį ir rūkalių skaičiumi.

Visos ES rykšte vadinama ir antsvorio bei nutukimo problema. Lietuvoje antsvoris kamuoja 60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų, 19 proc. vyrų ir 20 proc. moterų kenčia nuo nutukimo. Ši bėda kamuoja ir per 20 proc. vaikų. „Tai globali problema. Ypač sparčiai daugėja nutukusių vyresnių žmonių ir antsvorio turinčių vaikų.

Vienas būdų kovoti su šia XXI amžiaus rykšte - maisto produktų gamintojų, restoranų ir kavinių savininkų ir, žinoma, vartotojų švietimas, sveikos mitybos ir įpročių bei kultūros formavimas nuo mažumės“, - įsitikinęs J. Milius.

Neteisingi mitybos įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas ir nutukimas lemia ir dideles išlaidas. Pasaulio sveikatos organizacijos su nutukimu susijusios sveikatos išlaidos Europos regione siekia beveik 6 procentus.

Mitybos specialistai nurodo dar vieną problemą - lietuviai pernelyg daug suvartoja druskos.

Rekomenduojama dienos norma - ne daugiau nei 5 gramai druskos. Tačiau nesusimąstydami, kad jos yra jau paruoštuose produktuose, lietuviai kasdien suvartoja vidutiniškai 8,75 gramo druskos.

„Druskos vartojimo mažinimas - lėtas procesas. Reikia, kad vartotojai priprastų prie naujo skonio“, - kokie iššūkiai dar laukia, sakė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, kad pasikeistų mitybos įpročiai, turi praeiti dešimtmečiai. Šiandienę lietuvių mitybos tradiciją suformavo sovietmetis.

„Tuometis nepriteklius šeimininkes skatino ruošti daug ir sočiai.

Lietuviai visuomet mėgo pavalgyti gausiai, juos traukė įdomesni patiekalai. O per tuos 50 metų dalį tradicinių lietuvių produktų - kruopų, daržovių - pakeitė didelis riebalų kiekis, riebūs padažai, kurie iki tol nebuvo lietuvių mėgstami.

Tačiau šiandien jau galiu pasidžiaugti, kad dėmesys sveikam maistui auga. Vadinasi, darbas ne veltui. Tiesa, to rezultatus galėsime vertinti po keliasdešimties metų“, - kalbėjo E. Gavelienė.