Šiuo metu Lietuviški pensijų fondai mielai investuoja mūsų šalyje.
Pirmo ketvirčio pabaigos duomenimis, Lietuvos pensijų fondai Lietuvoje investuoja apie 26 proc. savo lėšų. Didžiausia šių lėšų dalis investuojama į Lietuvos Vyriausybės obligacijas – apie 1,1 mlrd. litų.
Dėl euro zonos krizės ir kritusių aukščiausio reitingo šalių obligacijų pajamingumo į Vyriausybės popierius pastaruoju metu investuojama daugiau negu įprastai. Taip siekiama išnaudoti patrauklesnį Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumo ir rizikos santykį bei labiau susieti fondo galimą prieaugį su Lietuvos infliacija.
Komentuoja „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Gediminas Milieška:
Vienas iš argumentų investuoti Lietuvoje – investicijų prieaugio priklausomybė nuo šalies ekonomikos augimo ir infliacijos. Juk vienas iš pagrindinių pensijų fondų tikslų yra, kad turtas augtų daugiau negu vietinė infliacija. Tad dalį pensijų fondų lėšų investuojant Lietuvoje pasiekiama, kad vietinė infliacija pensijų fondų lėšoms neturėtų tokios didelės įtakos, nes investicijos irgi augs panašiu ar net greitesniu tempu.
Be to, tokiomis investicijomis yra skatinama Lietuvos ekonomika. Taip Lietuvos obligacijų rinka tampa likvidesnė, ir Lietuvos obligacijos tampa patrauklesnės ir kitiems vietiniams bei užsienio investuotojams. Tai reiškia galimai pigesnį skolinimąsi Vyriausybei, taigi laimi ir investuotojai, ir Lietuva.
Daugumoje pasaulio šalių irgi stengiamasi pritraukti lėšų iš vietinių investuotojų į šalies obligacijas, o pensijų fondai yra vieni pagrindinių investuotojų. Ir Lietuvos pensijų fondai investuoja pensijų fondų dalyvių lėšas savo šalyje. Beje, jeigu pensijų fondų turtas bus paskirstomas taip pat, kaip yra dabar, pensijų fondų dalyvis, šiemet iki rugsėjo 1 dienos pasirinkęs kaupti ir savo lėšomis, vidutiniškai ketvirtadalį savo skiriamų lėšų paliks investuoti Lietuvoje.
Be investicijų visame pasaulyje, pensijų fondai investuoja į šalių kaimynių, kurių vystymasis panašus, kapitalo rinkas. Nemaža lietuviškų pensijų fondų lėšų dalis investuojama kitose Rytų Europos valstybėse. Tokios šalys kaip Lenkija, Čekija, Latvija, įstojo į Europos Sąjungą tais pačiais metais ir jose veikia panašūs ekonomikos augimo katalizatoriai.
Kaip ir minėtose šalyse, taip ir Lietuvoje prognozuojama, kad ekonomikos augimas bus spartesnis negu Vakarų Europos, kol gyventojų pragyvenimo lygis pasivys labiau išsivysčiusios Europos dalies pragyvenimo lygį. Tad logiška tikėtis, kad investicijų į Lenkiją ar Čekiją prieaugis per ilgesnį laiką bus panašus kaip ir Lietuvoje. Žinoma, yra skirtumų tarp šalių, ir net tarp jų pragyvenimo lygių, tačiau daugiau ar mažiau jos yra panašios.
Vis tik nors ir lėšų dalis investuojama Lietuvoje ir aplinkinėse rinkose, norint išskaidyti riziką, reikia, kad didžiausia dalis investicijų būtų paskirstyta po įvairius regionus. Investuoti vien tik į šalį, kurioje gyveni, – tas pats, kas dirbti bendrovėje ir investuoti visus savo sutaupytus pinigus į tos pačios bendrovės akcijas. Juk jeigu bendrovei ateitų sunkūs laikai, žmogus netektų ir darbo, ir savo santaupų. Tad nors yra naudinga, kad dalis pensijų fondų lėšų investuojama į vietinę rinką, tačiau verta išskaidyti riziką po visą pasaulį.
