„Akcizai augo nuo kovo 1 dienos, atitinkamai šį mėnesį pradėjo kilti alkoholinių gėrimų kainos, todėl, norėdami įvertinti akcizų pokyčio poveikį, turėtume nagrinėti pardavimus nuo 2017 metų kovo 1 dienos“, – teigia R. Apulskis.
Realizacijos kritimas 2017 m. kovo–lapkričio mėnesiais, VMI duomenys
Natūralus vaisių vynas, sidras -38%
Vynuogių vynas -36%
Spirituotas vynas -80%
Stiprieji gėrimai -35%
Alus -24%
Palyginus praėjusių metų kovo–lapkričio mėnesių realizaciją, akivaizdžiai labiausiai sunyko spirituoto vyno rinka. Jos kritimas siekia net 80 proc. Daugiau nei trečdaliu krito natūralių vynų, sidro ir stipriųjų gėrimų realizacija. Tuo metu alaus rinkos kritimas po akcizų padidinimo siekė tik 24 proc.
Vynuogių vynas -36%
Spirituotas vynas -80%
Stiprieji gėrimai -35%
Alus -24%
Palyginus praėjusių metų kovo–lapkričio mėnesių realizaciją, akivaizdžiai labiausiai sunyko spirituoto vyno rinka. Jos kritimas siekia net 80 proc. Daugiau nei trečdaliu krito natūralių vynų, sidro ir stipriųjų gėrimų realizacija. Tuo metu alaus rinkos kritimas po akcizų padidinimo siekė tik 24 proc.
„Akivaizdu, kad didžiausią nuostolį patyrė vyno rinka. Tokį pokytį lėmė tai, jog šiai gėrimų kategorijai nuo kovo mėnesio akcizai buvo padidinti labiausiai. Gaila, tačiau net natūraliam vynui akcizas didėjo beveik 2 kartus daugiau nei alui“, – aiškina R. Apulskis.
Pasako jo, kai kurios Lietuvos vyno gamyklos po tokių pokyčių balansuoja ant bankroto ribos, jos yra priverstos iš esmės pertvarkyti verslą, drastiškai mažinti sąnaudas.
Kaip teigia R. Apulskis, šie pokyčiai nėra galutiniai, norint objektyviai juos įvertinti, reikėtų sulaukti kovo mėnesio ir nagrinėti bent jau 12 mėnesių duomenis. Legalaus verslo aljanso vadovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įsigaliojusių naujų alkoholio draudimų rinka toliau mažėja, todėl reikėtų vertinti tendencijas, o ne fiksuoti įvykusius pokyčius.