Jei neturite galimybių paso ar kito jį pakeičiančio išrašo, nusipirkti trąšų galėsite, tačiau įsipilti degalų – ne. Mat trąšos patenka į Vyriausybės sudarytą būtinųjų prekių sąrašą, o degalai – ne. Į minėtąjį sąrašą įtrauktos ir maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių, ortopedijos technikos parduotuvės ir turgavietės. Svarbu, kad jų plotas neviršytų 1,5 tūkst. kv. metrų.
Šiuo metu numatyta, kad nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintys asmenys galės lankytis tik maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių, ortopedijos technikos parduotuvėse ir turgavietėse, kurių plotas neviršija 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Galimybių paso neturintys, Vyriausybės nutarimu, galės įsigyti iš pirmo žvilgsnio ne itin būtinų prekių: augalų, sėklų bei trąšų, tačiau, nors atitinka ploto reikalavimus, į šį sąrašą neįtrauktos degalinės.
Portalas lrytas.lt dar praėjusią savaitę kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją prašydamas pakomentuoti, kodėl degalinių nėra būtinąsias prekes parduodančių vietų sąraše. Šią savaitę gautame ministerijos atsakyme rašoma, kad šiuo metu svarstoma tikslinti 2021 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybės nutarime nustatytą veiklų, kurioms netaikomas reikalavimas atitikti galimybių paso kriterijus, sąrašą, į jį įtraukiant ir degalines. „Atkreipiame dėmesį, kad šie pakeitimai yra svarstymo stadijoje ir juos dar turės priimti Vyriausybė“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
Siūlo ruoštis jau dabar
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Emilis Cicėnas teigė, kad degalinės galimam ribojimui turėtų ruoštis jau dabar. „Techninės galimybės tam yra. Jeigu bus patvirtinti reikalavimai, vietos interpretacijoms nebus“, – perspėjo jis.
Labiausiai tikėtina, jog degalinių neįtraukus į paslaugų, kurias galima gauti be galimybių paso, sąrašą klientai negalės patekti į vidų, tačiau turės galimybę atsiskaityti automatiniu būdu prie kolonėlės. „Dauguma degalinių turi galimybes atsiskaityti nepatenkant į vidų, automatiniu būdu, o patalpose esančių prekių nebūtų leidžiama įsigyti“, – paaiškino E.Cicėnas.
Kaip tai atsilieps degalinių pelnui, jis prognozuoti neskuba, tačiau pabrėžė, kad bet kokie ribojimai reiškia negautas pajamas: „Apie 70 proc. pilnamečių asmenų Lietuvoje gali gauti galimybių pasą, o likusi dalis, priėmus sprendimą drausti į degalines patekti be galimybių paso, patalpose nebūtų aptarnaujama. Kiek nukris pardavimai, galėsime įvertinti tik retrospektyviai“.
Sprendimas vėlyvas
Asociacijos prezidento teigimu, tuo atveju, jei degalinės nebūtų įtrauktos į būtinųjų paslaugų sąrašą ir negalėtų priimti galimybių paso neturinčių klientų, pasiruošti prireiktų laiko.
„Tai reikalauja papildomų žmogiškųjų resursų ir investicijų į technines priemones. Nuspręsti yra viena, bet įgyvendinti yra truputį sudėtingiau. Degalinėms turėtų būti suteiktas adekvatus laikotarpis pasiruošti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau degalinių tinklo „Circle K“ rinkos vystymo direktorius Renatas Alekna galvos nesuka ir teigia besitikintis geriausio – jog Vyriausybės sprendimas bus palankus ir į degalines galės patekti tiek galimybių pasą turintys, tiek jo neturintys asmenys, todėl atsarginio plano nerengia ir kliaunasi jau įdiegtomis apsaugos priemonėmis.
„Tai reiškia, kad degalinių viduje galiotų griežta tvarka ir nebūtų išimčių dėl apsauginių veido kaukių dėvėjimo, reikėtų laikytis 2 metrų atstumo tarpusavyje, o prie vieno staliuko galėtų atsisėsti 2 asmenys, jei jie nėra vienos šeimos nariai. Dar pernai didesnėse ir gausesnių srautų sulaukiančiose degalinėse įdiegėme panašius į oro uostų eilių valdymo sprendimus, kurie klientams leidžia judėti koridoriaus principu, stebint atstumų žymėjimus ant grindų“, – aiškino R.Alekna.
Be kuro neliksime
Degalinių tinklo „Viada“ mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius teigė, jog uždraudus degalinėse lankytis galimybių paso neturintiems asmenims, kiltų organizacinių nesklandumų. „Mes neturime jokio pasiruošimo, neturime darbo jėgos, galinčios tikrinti galimybių pasus prie įėjimo“, – piktinosi V.Bacevičius.
Tiesa, daugelis degalinių suteikia galimybę už kurą atsiskaityti alternatyviais būdais – prie kolonėlės arba mobiliąja programėle. „Visose „Neste“ tinklo degalinėse Lietuvoje klientams sudarome sąlygas saugiai naudotis savitarnos paslauga, todėl tvarka dėl galimybių paso taikymo neturėtų paliesti mūsų automatinių degalinių“, – kalbėjo „Neste Lietuva“ generalinis direktoius Markus Lindkvistas.
