Praėjusį ketvirtadienį, gegužės 25 d., už tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas po pateikimo už balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė 51. Projektas nebuvo „palaidotas“, jis grąžintas iniciatoriui tobulinti.
Anot A.Syso, Pensijų kaupimo įstatymo tikslas buvo užtikrinti priedą prie socialinio draudimo pensijos. „Rengiant šį įstatymą siekėme, kad visi Lietuvos pensininkai jaustųsi geriau ir, gaudami nedidelę socialinio draudimo pensiją, iš antros pensijų pakopos galėtų užsitepti ar ką nors rimčiau užsidėti ant sumuštinio. Ir, praėjus 18 metų, ką matome? Stebuklas neįvyko. Tos priemokos – juokingai mažos. Maždaug 10 proc., jeigu imtume vidurkį, vidutinės pensijos“, – iš Seimo tribūnos sakė A.Sysas.
Jo duomenimis, anuiteto vidurkis 2022 m. yra apie 65 eurai, periodinės išmokos – 25 eurai per mėnesį.
Pasak A.Syso, iš biudžeto 2023 metams pensijų įmokoms skirta 225 mln. eurų, o kitais metais, jo nuomone, jau turėtų būti 270 mln. eurų.
„Valstybė tikrai galėtų panaudoti šias lėšas kur kas naudingiau – arba tiems patiems pensininkams, arba kitoms socialinėms grupėms, kurioms labiausiai reikia. Vis dėlto antra pensijų pakopa yra savarankiškas draudimas, savarankiškai ir dalyvaukime, o ne dotuokime ir per dotacijas aiškinkime, kaip gerai dirbame“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys A.Sysas.
Parlamentarui nepatinka, kad visi mokesčių mokėtojai remia tik nedidelę grupę žmonių. „Norėčiau priminti, kad Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių yra apie 2 mln. 400 tūkst. Surenkame visų mokesčių mokėtojų pinigus ir remiame tik apie 500 tūkst. Nematau čia nei jokio socialinio teisingumo, nei logikos, nei naudos. Tokio modelio kitos šalys jau atsisakė“, – sakė jis.
Parlamentarė Monika Ošmianskienė pastebėjo, kad antra pakopa yra vienas būdų valstybei garantuoti didesnę pensiją senatvėje. „Nors žmonės išgyveno ir iš „Sodros“ pensijų, bet visada truputį pavydžiai žiūrėjo į Vakarus, į tas šalis, kurios turėjo antrąją pakopą. Ar jūs siūlote likti tiesiog prie „Sodros“ pensijos ir būti visiems vienodai vargšams ir visiems vienodai kartu badauti, ar vis dėlto ieškoti kažkokių būdų: dirbti, užsidirbti, prisidėti ir kaupti?“, – projekto autoriaus teiravosi M.Ošmianskienė.
A.Syso nuomone, valstybės pareiga pirmiausia – stiprinti ir nukreipti lėšas į Valstybinį socialinio draudimo fondą. „Kodėl valstybė turi atsakyti už antros pensijų pakopos veiklą? Valstybė turi atsakyti už valstybinę socialinio draudimo pensiją, ji neprivalo atsakyti už antrą pensijų pakopą arba už trečiąją – savanorišką draudimą“, – tvirtino A.Sysas.
Anot jo, mes „kažkaip užsiciklinome, kad tik antra pensijų pakopa padarys mūsų gyvenimą sotesnį“.
Seimo narys Artūras Skardžius pastebėjo, kad valstybė investuoja pinigus į antrąją pensijų pakopą, o atsakomybės ir kontrolės jokios nėra. „Ar jie blogai dirba, ar gerai dirba, vis tiek pasiima administravimo mokestį ir investuoja ten, kur nori. Ar ne čia yra problema?“, – svarstė jis.
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas pensijų fondus lygino su orų prognoze. „Antros pakopos pensijų fondus galiu palyginti su orų prognoze: žiūri ir lauki, ar slėgis kris, ar nekris. Tikrai manau, kad turėtume vadovautis racionaliu protu ir galų gale priimti tą sprendimą, kuris tinkamas mūsų Lietuvos žmonėms, gaunantiems pensijas,“ – sakė jis.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis atkreipė dėmesį, kad opozicija dėl pensijų fondų kreipėsi į Konstitucinį Teismą. „Konstitucinis Teismas priėmė svarstyti šitą kreipimąsi ir, man atrodo, nėra nuoseklu kelti klausimus dėl pensijų pakopų, kol Konstitucinis Teismas dar nepriėmė sprendimo ir nepasakė savo verdikto. Niekas taip nedevalvuoja pačios pensijų kaupimo sistemos, kaip 25 kartą bandymas ją keisti“, – sakė J.Džiugelis.
Parlamentaras siūlė sulaukti Konstitucinio Teismo atsakymo ir tada parlamente grįžti prie platesnės diskusijos dėl pensijų sistemos tobulinimo.
