Estai savo pensijas jau išleido
Ne paslaptis, jog kaupimo pensijai tikslas, kad sulaukusių pensijos lietuvių pajamos sudarytų bent 70–80 procentų ankstesnio darbo užmokesčio. Tiesa, investavimo ekspertų vertinimu, to pasiekti nepadeda per dažni pensijų kaupimo sistemos reguliavimo pokyčiai. Per dvidešimt metų pensijų sistemą reglamentuojantys įstatymai keisti 24 kartus.
Ir nors pasiūlymai laisvinti kaupimo II pensijų pakopoje galimybes ar visai iš jos pasitraukti daliai visuomenės gali pasirodyti viliojančiai, Estijos pavyzdys rodo, jog šis kelias ydingas visomis prasmėmis. Prieš trejus metus Estijoje priimtas sprendimas leisti nutraukti kaupimą II pakopoje nepasiteisino. Iš kaupimo pasitraukė beveik 40 proc. dalyvių, o pasitraukdami išsiėmė 2 mldr. eurų sukauptų lėšų ir dabar prognozuojama, jog atsiėmusiųjų kauptas lėšas senatvės pensija sieks tik apie 30–35 procentus prieš tai buvusio atlyginimo.
Lietuvoje pajamos sulaukus pensijos dabar tesiekia apie 40 proc. buvusio atlyginimo, vadinasi, prieš priimant labiau šios dienos, nei ateities poreikius tenkinančius sprendimus, verta pasvarstyti ir apie tai, kokį ilgalaikį poveikį šie pakeitimai turėtų gyventojams ir valstybei. Būtina pagalvoti ir apie tai, kaip staigus sukauptų II pakopos pensijų fonduose milijardų eurų atsiėmimas ir išleidimas paveiktų šalies ekonomiką: augtų vartojimas, todėl didėtų infliacija, kainos. Tai tiesiogiai paveiktų kiekvieną mūsų asmeniškai artimiausiais metais. Galų gale taptų dar sunkiau pasiekti orios pensijos dydį.
Į ką lygiuojamės?
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu vieną senatvės amžiaus sulaukusį asmenį išlaiko apie 3,3 dirbančiojo, o 2060 m., prognozuojama, vieną pensininką išlaikys tik 1,7 dirbančiojo. Tikėtina, jog visuomenei senstant bus arba ilginamas pensinis amžius, arba didinami mokesčiai, arba – abu variantai kartu. Tad siūlymas pasielgti estiškai, tenkinant šiandienos poreikius pasiimant II pensijų pakopoje taupytas lėšas senatvei, nėra tinkamas. Nepamirškime, kad Lietuvoje žmonės turi susitaupę milijardus eurų bankų sąskaitose, indėliuose, laiko grynaisiais – šiuos pinigus taip pat galima panaudoti einamiesiems poreikiams. Lietuvos banko duomenimis, indėliais bankuose lietuviai pernai metų pabaigoje laikė 29,6 mlrd. eurų. O II pakopos fonduose sukaupta pensija yra bene vienintelis šaltinis, į kurį bus galima atsiremti šalia Sodros mokamos pensijos.
Tuo tarpu šalys, į kurias mėgstame lygiuotis kalbėdami apie gyvenimo kokybę, uždarbį ar pensijų dydį, skatina kaupimą pensijai tiek savo lėšomis, tiek prisidedant darbdaviams, valstybei (per lengvatas). Pavyzdžiui, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Liuksemburge taip pat veikia trys pensijų pakopos. Jos kiek skiriasi, tačiau Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje antroji pakopa, kitaip nei pas mus, yra privaloma. Tai nemaža dalimi lemia ir pensijų dydžius. Eurostat 2021m. duomenimis, vidutinė senatvės pensija Islandijoje siekė apie 2762 eurus, o Danijoje apie 2417 eurų ir tai yra ketvirta didžiausia vidutinė senatvės pensija Europoje po Islandijos, Liuksemburgo ir Norvegijos.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šalys, kurios džiaugiasi didele pensijų pakeitimo norma, turi sukaupusios privačiuose fonduose nemažai turto: Suomija – apie 60 proc., Švedija – apie 100 proc. Olandija – apie 150 proc., Danija – apie 200 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). LIPFA duomenimis, palyginus su Danija, tai yra bene 20 kartų daugiau negu Lietuvoje – mes pensijų fonduose sukaupę vos 12 proc. BVP.
Prisipažino – pensijų lėšas išleistų automobilio pirkimui
Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės Allianz Lietuva klientė Ingrida (vardas pakeistas – red. past.) išgirdusi naujienas apie kaupimą II pakopos pensijų fonduose taip pat išsikėlė klausimą, kas jos lauktų ateityje, jeigu iki šiol kaupusi maksimaliai, dabar nutartų sutartį nutraukti arba stabdytų įmokas ir aktyviai nebekauptų.
34 metų Ingrida kaupti pensijai II pakopos pensijų fonduose pradėjo nuo 2014 m., vos įsiliejusi į darbo rinką. Moteris sutiko pasidalyti, jog šiai dienai jos II pakopos pensijų sąskaitoje yra sukaupta beveik 10,5 tūkst. eurų.
„Mano pajamos šiek tiek svyravo visu kaupimo laikotarpiu, tačiau paskutiniu metu beveik atitinka vidutinį šalies darbo užmokestį, uždirbu apie 1200 eurų į rankas. Pasikalbėjusi su savo asmenine Allianz Lietuva finansų konsultante sužinojau, jog nutraukdama pensijų kaupimą dabar atsiimti galėčiau apie 7,7 tūkst. eurų. O juk dabar esu sukaupusi ženkliai daugiau. Be to, nutraukiant sutartį, valstybės subsidija ir Sodros įmokų dalis sugrįžtų atgal į Sodrą. Mano atveju, į rankas pinigais negaučiau daugiau nei 2 tūkst. eurų iš valstybės subsidijos ir daugiau nei 700 eurų Sodros įmokų. Už tuos pinigus būtų išperkami Sodros vienetai. Trumpai tariant, tektų atsisveikint su 27 procentais dabar sukaupto turto mano pensijų fondo sąskaitoje, nes šia dalimi dabar vis tiek nepasinaudočiau“, – dalijasi moteris.
Paklausta, ką veiktų su atsiimtais pinigais, Ingrida atvira – juos išleistų.
„Tikriausiai susigundyčiau pirkti naują automobilį ar pasiremontuoti būstą. Patenkinčiau vieną ar du šios dienos poreikius, bet mano tikslas yra prisidurti papildomų pajamų prie Sodros mokamos pensijos baigus darbinę karjerą. Nenorėčiau vėl pradėti taupyti nuo nulio likus dar mažiau laiko iki pensijos, o dabarties norams galima pasitaupyti atskirai“, – atvirauja Ingrida.
Ateities perspektyva skatina kaupti, o ne išleisti
Nutarusi, jog visiško kaupimo II pakopos fonduose atsisakymas niekaip neprisidėtų prie oresnės senatvės, Ingrida pasidomėjo ateities perspektyvomis toliau aktyviai kaupiant arba stabdant įmokas.
Pasikalbėjusi su savo asmenine finansų konsultante Ingrida sužinojo, jog sustabdžius aktyvų kaupimą – nebemokant įmokų į II pakopos pensijų fondą, jos pensijos pakeitimo norma siektų vos 41 proc. buvusių pajamų – vos 2 tūkst. eurų per mėnesį po 31 metų.
„O jeigu ir toliau iki pat pensijos nestabdysiu įmokų ir aktyviai kaupsiu, mano pensija, remiantis šios dienos duomenimis, ateityje gali siekti daugiau nei 2,6 tūkst. eurų ir tai sudarytų beveik 53 proc. buvusių mano pajamų. Iš kurių beveik 800 eurų sudarytų būtent lėšos, sukauptos II pensijų pakopos fonde. Žinoma, šios prognozės orientacinės, remiantis mano dabartiniu atlyginimu, o perkamoji galia po trisdešimties metų taip pat bus kitokia. Vis tik, jeigu sėkmingai klostysis karjera, sukaupiama suma II pakopos pensijų fonduose augs. Noriu savo pensijai susikaupti pati, nesikliauti vien valstybe. Manau, visi sulaukę pensijos gyventume oriau, jeigu apie ją galvotume ir ruoštumėmės iš anksto“, – įsitikinusi Ingrida.
Paprašyta įvardyti didžiausią II pensijų pakopos privalumą Ingrida tiesmuka – tai disciplina.
„Man pačiai susitaupyti tikslui, kuris ateis po keliasdešimties metų sudėtinga, daug pagundų išleisti pinigus čia ir dabar. Siūlymai stabdyti, atsiimti pinigus anksčiau taip ir vilioja – gal atostogoms, gal automobiliui. O kaupiant II pakopos pensijų fonduose esu rami, kad neišleisiu taupomų pinigų anksčiau laiko. Tai yra man tinkamas finansinės disciplinos įrankis. Be to, pradėjusi kaupti anksti, vos po studijų, to kaupimo nė nejuntu, tai nevaržo mano kasdienių poreikių, o tik pasidžiaugiu vis labiau artėdama prie oresnės pensijos“, – sako Ingrida.