Identifikuotos 127 priemonės apima finansines paskatas ir paslaugas šeimoms, tačiau, siekiant reikšmingo poveikio gimstamumui mūsų šalyje, būtinas kompleksinis požiūris, tarpsektorinis bendradarbiavimas ir nuosekli visuomenės požiūrį formuojanti komunikacija.
Didžiausią indėlį šeimos politikos srityje užtikrina SADM, koordinuojanti daugiau nei pusę visų priemonių – 64. Tai atitinka SADM, kaip pagrindinės šeimos politikos formuotojos ir koordinatorės, atsakingos už Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatų ir šeimos, vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą, nuostatus. Kitos ministerijos taip pat aktyviai prisideda prie šeimų gerovės stiprinimo, sveikatos apsaugos, švietimo, užimtumo, būsto, kultūros ir kitose srityse.
„Atliktas reikšmingas darbas padės kryptingai įgyvendinti Vyriausybės prioritetus socialinės politikos srityje, planuoti ilgalaikes priemones siekiant šeimų gerovės ir gimstamumo augimo.
Tai yra horizontalūs tikslai, kuriems pasiekti reikia kiekvienos ministerijos įsitraukimo, bendradarbiavimo ir priimamų sprendimų matymo per platesnę, ne visada iš pirmo žvilgsnio matomą jų įtaką – per poveikį šeimoms ir demografijai.
Ne mažiau svarbi mūsų pareiga – modeliuoti sprendimus ne tik artimiausių metų, bet ir dešimtmečių perspektyvoje, galvojant apie ateities Lietuvos veidą“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratė Zailskienės teigimu, šeimos politika negali būti grindžiama pavienėmis priemonėmis.
„Akivaizdu, kad vien tik finansinės paskatos, nors ir labai svarbios, neužtikrins ilgalaikių rezultatų. Didžiausią poveikį šeimų gerovei ir sprendimams kurti šeimą duoda paslaugų, finansinės paramos, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, būsto bei lyčių lygybės priemonių visuma. Esu įsitikinusi, kad šiuo atveju ypač svarbus nuoseklus visų ministerijų bendradarbiavimas ir stipresnė komunikacija, kuri padėtų formuoti pozityvų ir realistišką požiūrį į šeimos politiką“, – pabrėžia ministrė.
Analizė atskleidė, kad daugiau nei pusę su šeimos politika apskritai susijusių priemonių sudaro paslaugos šeimoms, trečdalį – finansinės priemonės, o kitos sritys (darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas, būstas, lyčių lygybė, šeimos planavimas, infrastruktūros pritaikymas ir (ar) kūrimas) yra mažiau išplėtotos.
Bendrai paslaugų šeimoms kategorijai priskiriamos priemonės sudaro 52 proc. visų priemonių ir apima socialines, švietimo, kultūros ir sveikatos paslaugas, kuriomis siekiama užtikrinti pagalbą šeimoms. Finansinės paskatos sudaro 30,7 proc. visų priemonių ir apima pinigines išmokas, mokesčių lengvatas (įskaitant NPD), aktualių kainų (šildymo, vandens ir kt.) kompensacijas bei socialinio draudimo išmokas, kurios didina disponuojamas šeimų pajamas arba kompensuoja išlaidas ir (ar) pajamų netekimą dėl vaiko gimimo, priežiūros, globos ar studijų.
Analizė rengta atsižvelgiant ir į tarpinstitucinėje Šeimos politikos komisijoje vykusias diskusijas dėl pasirengimo ateities iššūkiams, susijusiems su demografija ir socialinės politikos poreikiais, tvaresnių ir atsparesnių viešosios politikos sprendimų svarbą.
Daugiau nei pusė visų priemonių koordinuojanti ir įgyvendinanti SADM apima finansinę paramą šeimoms, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą bei socialines garantijas tėvams, taip pat paramos jaunoms šeimoms įsigyjant būstą klausimų. Didžiausią dalį sudaro išmokos vaikams ir šeimoms, vaiko priežiūros ir tėvystės išmokos, nemokamas vaikų maitinimas, pagalba būstui įsigyti ar nuomotis bei lankstesnės darbo sąlygos tėvams.
Šios priemonės didina šeimų finansinį saugumą, padeda derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, stiprina socialines garantijas ir sudaro palankesnes sąlygas kurti šeimas ir auginti vaikus.
Dauguma priemonių įgyvendinamos tarp įvairių institucijų. Pavyzdžiui, dalis priemonių koordinuojama ministerijų, o įgyvendinama kartu su savivaldybėmis ir (ar) per koordinuojančioms ministerijoms pavaldžias įstaigas.
Priemonės dažnai yra kompleksinės ir apima skirtingas viešosios politikos sritis (švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, viešojo saugumo ir kt.). Toks modelis leidžia spręsti sudėtingus šiuolaikinės šeimos iššūkius, tačiau taip pat parodo poreikį toliau stiprinti priemonių suderinamumą, reguliariai vertinti jų poveikį ir informuoti visuomenę.
SADM primena, kas priklauso vaikams, jų tėvams, įtėviams ar globėjams
SADM primena, kad prieš kurį laiką padidinti išmokų vaikams dydžiai, kurie tiesiogiai mažina šeimų finansinę naštą. Šiemet vaiko pinigai siekia beveik 130 eurų.
Padidinta ir vienkartinė išmoka gimus vaikui – 814 eurų, o nuo birželio 1 d. ji sieks 1036 eurus. Auga ir nuo praeitų metų pradžios mokama nauja vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – ji šiemet siekia beveik 385 eurus, išplėstas jos gavėjų ratas.
Taip pat gerėja socialinės garantijos tėvams: tėvams sudarytos palankesnės sąlygos gauti vaiko priežiūros išmoką iki 18 ar 24 mėnesių bei išplėstos galimybės tėčiams patekti į draudimo sistemą (stažas sumažintas iki 6 mėnesių). Tai suteikia platesnes galimybes ir didesnį saugumą šeimoms planuojant vaikus.