Aptarė III pakopą
„Milvas“ fondo valdytojas Tautvydas Marčiulaitis „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad, tikėtina, atsiimantys sukauptas lėšas jas pasiskirstys dvejopai: dalis pinigus „pravalgys“, likę – investuos.
„Jei neturi strateginio plano atsiras kitų prioritetų. <…> Gal kelionė, gal jau senas televizorius, reikėtų nusipirkti naują kompiuterį“, – svarstė jis.
Panašiai kalbėjo ir „Artea Asset Management“ fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius.
„Aš manau, kad II pakopa yra geriausias būdas tokiems žmonėms (kurie nežino, kur pinigus investuoti kitur-red.) juos kaupti“, – sakė jis ir vardijo naudas, kad tokiu atveju žmogus gauna discipliną, yra tarsi apsidraudęs nuo savęs, o per ilgą laikotarpį veikia sudėtinės grąžos efektas, kai pinigai pradeda uždirbti pinigus.
Visgi kol dalis gyventojų vardija, kad pinigus atsiims dėl galimų nestabilių politikų sprendimų ir brangaus anuiteto bei investuos į III pakopą, pasak eksperto, tai turi savų niuansų.
„Ten nėra pridedamas valstybės procentas, pats prisidedi kiek nori ir kada nori, gali mokėti reguliariai, gali juos sustabdyti, įnešti papildomą sumą, pavyzdžiui, kai gauni premiją <...> ir atsiimant nebėra jokio reguliavimo <...>. Tai yra lankstus instrumentas, bet įvyksta iki to, kol prie jo prieini?
Jei nusprendi pakeisti pakopas, tu prarandi vieną sukauptą įmoką – t.y. vadinamąjį „Sodros“ įnašą, kurį ji mokėjo prieš tai.
Skaičiuojama, kad tai gali būti nuo 15 proc. iki pusės vidurkis, arba apie trečdalį to, kur pinigai grįžtų į „Sodrą“. <…> Tai tu prarandi jau dalį savo investicijų ir po to investuoji toliau – toks yra planas. Bet yra žmonių, kuriems ta politinė rizika, tarkime, yra baisi ir sunkiai suvokiama. Bijoma, kad atims pensiją“, – sakė jis.
„Mes viską, kaip fondų valdytojai, skaičiuojame „Excel“ lentelėse, tai sudėjus viską į lenteles, formules – tiesiog neapsimoka to daryti. Tu prarandi labai daug“, – apie pinigų atsiėmimą ir įdėjimą į III pakopą aiškino A. Jacikevičius.
Reikėtų generuoti bent 14 proc. grąžą
T. Marčiulaitis tikino, kad svarstantiems dėl lėšų atsiėmimo reikėtų galvoti apie konkrečius skaičius.
„Vidutiniam žmogui, įvertinus paskatas, kurias valdžia duoda už tai, kad tu kaupi ir, kad tu pabaigoje neturėsi mokėti mokesčių nuo II pakopos ir t.t., tam, kad pavyti, gyventojui reikia uždirbti maždaug 4 proc. daugiau <…> per metus nei generuoja II pakopos pensijų fondai.
O jie vidutinam žmogui didžiąją gyvenimo dalį generuoja tarp 8 ir 10 proc. akcijų rinkų grąžą.
Tai kai tu išsiimi lėšas, turi galvoti, kad turėsi uždirbti apie 14 proc. per metus tam, kad tu finansiškai būtum ten pat, jei būtum likęs II pakopoj. <...> Per 25-30 metų tie skaičiai gali susivesti nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių.
Tu turi atsakyti į tą klausimą, ar tu kelias dešimtis ar šimtus tūkstančių nori sumokėti už tą baimę.
Jei taip – valio, viskas yra tavo pusėje, bet bijau, kad daugelis taip neskaičiuoja, nes galvoja, kad gaus 7 tūkst. ir kažką nuveiks“, – aiškiai dėstė jis.
Apsvarstė kitus variantus
A.Jacikevičius aiškino, kiek naudinga, jei pinigai iš II pensijų pakopos atsiimami ir panaudojami grąžinti turimas paskolas.
„Grąžinti greitus kreditus, paskolų dalį ar visas brangias paskolas tikrai nėra blogas sprendimas.
Pasidėti indėlį ir ten laikyti be palūkanų – ne koks, nes tas pats, kas kojinėje“, – teigė jis.
Tiesa, anot jo, pasidėti terminuotą indėlį, kuris siekia 2,5 proc., irgi „yra neblogas variantas“, nes žmogus neturi jokios rizikos, o indėlis iki 100 tūkst. yra draustas.
Paaiškėjo, kiek žmonių pasitraukė
Lrytas primena, kad ketvirtadienį „Sodra“ pasidalijo skaičiais, kuriuose matyti, kiek gyventojų kol kas priėmė sprendimą pasitraukti iš II pakopos. Nors, kaip teigta, tai nėra šiuo metu visi paraiškas pateikę asmenys.
Teigta, kad per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4 868 dalyviai, buvo rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.
Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7 162 žmonės.
Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5 251 euras.
17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei jų lėšomis įmokėta suma. Vidutinė suma atsiimant iki ketvirtadalio sukaupto turto siekė 1 537 eurus.
Daugiau apie tai skaitykite čia.