Ar tai tik nemandagus elgesys, o gal net nusikaltimas, dėl kurio galima rašyti pareiškimą policijai? Nesumokėjus 1 cento už maišelį pirkiniams tai laikoma vagyste, tad ar ne vagystė, kai savininkui nežinant panaudojami lojalumo kortelėje sukaupti taškai?
Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė paaiškina: iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad paskolinus lojalumo kortelę visi klausimai išspręsti – juk pats sutikote ja dalintis. Tačiau teisiniu požiūriu svarbus ne tik pats sutikimo faktas, bet ir tai, koks jo turinys.
„Praktikoje lojalumo kortelės dažniausiai skolinamos tam, kad būtų pritaikyta nuolaida pirkiniams. Tai nereiškia, kad kartu automatiškai leidžiama naudotis ir kortelėje sukauptais lojalumo taškais. Situacijos, kai kortelės savininkas sąmoningai sutinka, kad kitas asmuo naudotųsi ir jo taškais, yra gerokai retesnės – ypač tuomet, kai kortelė skolinama ne artimam šeimos nariui, o menkiau pažįstamam asmeniui“, – naujienų portalui Lrytas komentavo teisininkė.
Jeigu kortelės savininkas aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko, kad kitas asmuo pasinaudotų ir lojalumo taškais, teisinės atsakomybės klausimų paprastai nekyla.
Tačiau jeigu kortelė buvo paskolinta tik nuolaidoms gauti, o taškai panaudoti be aiškaus savininko sutikimo, tokia situacija jau vertinama kitaip – tokie veiksmai laikytini neteisėtais ir gali būti kvalifikuojami bent jau kaip administracinis nusižengimas.
U. Nasvytė pabrėžia: paprašęs pasinaudoti svetima lojalumo kortele asmuo negali pagrįstai manyti, jog kortelės savininkas automatiškai sutiko ir su lojalumo taškų panaudojimu – net jeigu apie tai nebuvo kalbėta atskirai.
„Tyla šiuo atveju nereiškia sutikimo“, – sako pašnekovė.
Teisiniam situacijos vertinimui reikšmingas ir atsiskaitymo būdas.
Atsiskaitant įprastoje kasoje, lojalumo kortelė pateikiama kasininkui, kuris mato sukauptų taškų kiekį ir dažniausiai aiškiai paklausia, ar klientas nori juos panaudoti. Jeigu tokioje situacijoje asmuo, neturėdamas kortelės savininko sutikimo, sąmoningai patvirtina taškų panaudojimą, atsakomybė tenka jam pačiam – tokie veiksmai gali būti vertinami kaip smulki vagystė.
Kitaip vertintinos situacijos, kai kasininkas pats nepagrįstai nuskaito taškus, nepaklausęs kliento arba suklysdamas. Tokiu atveju gali kilti papildomų klausimų ne tik dėl paties darbuotojo veiksmų, bet ir dėl prekybos tinklo atsakomybės už savo darbuotojus.
„Savitarnos kasose situacija paprastai dar aiškesnė. Čia pats pirkėjas pasirenka, ar naudoti lojalumo taškus, ir pats patvirtina jų panaudojimą. Dėl to vėliau gerokai sunkiau teigti, kad taškai buvo nuskaičiuoti per klaidą ar netyčia“, – mini „Sorainen“ teisininkė.
Svarbu žinoti, kad vien pats faktas, jog kitas asmuo pasinaudojo lojalumo kortelėje sukauptais taškais, dar nereiškia, kad buvo padarytas nusikaltimas. Teisinis tokios situacijos vertinimas visų pirma priklauso nuo dviejų dalykų: ar kortelės savininkas buvo davęs sutikimą panaudoti lojalumo taškus, o jeigu tokio sutikimo nebuvo – kokia yra neteisėtai panaudotų taškų vertė.
Praktikoje lojalumo kortelėse sukaupti taškai dažniausiai nėra didelės vertės. Todėl tais atvejais, kai be savininko leidimo panaudotų taškų vertė neviršija 150 eurų, tokia veika paprastai laikoma administraciniu nusižengimu – smulkia vagyste arba smulkiu sukčiavimu. Praktikoje tai reiškia baudą, kuri gali siekti nuo 90 iki 400 eurų.
Situacija tampa gerokai rimtesnė, kai neteisėtai panaudotų taškų vertė viršija 150 eurų. Tokiais atvejais jau gali kilti baudžiamoji atsakomybė, o galimos sankcijos, priklausomai nuo aplinkybių, apima baudą, siekiančią kelis tūkstančius eurų, viešuosius darbus, retesniais atvejais – laisvės apribojimą, itin retais atvejais ir areštą.
„Svarbu nepamiršti dar vieno dalyko: nepriklausomai nuo atsakomybės rūšies, asmuo, neteisėtai pasinaudojęs lojalumo taškais, privalo atlyginti padarytą žalą. Tai reiškia, kad panaudotų taškų piniginę vertę vis tiek teks grąžinti kortelės savininkui ar lojalumo programą administruojančiam prekybos tinklui“, – pabrėžia U. Nasvytė.
Jeigu faktą, kad buvo nuskaičiuoti lojalumo taškai, kortelės savininkas pamato dar būdamas parduotuvėje, esant ir tam asmeniui, kuris pasinaudojo taškais, racionaliausias sprendimas dažniausiai būna paprastas – iš karto atkreipti dėmesį į situaciją ir paprašyti grąžinti nuskaičiuotą sumą. Tokiose situacijose konfliktas paprastai išsisprendžia vietoje ir tuo viskas baigiasi.
Jeigu vis dėlto asmuo neigia panaudojęs taškus arba atsisako juos grąžinti, tuomet jau galima svarstyti ir apie policijos kvietimą.
Kai apie nuskaičiuotus lojalumo taškus kortelės savininkas sužino vėliau, tokiu atveju pirmasis ir praktiškiausias žingsnis – kreiptis į prekybos tinklą, kuris administruoja lojalumo programą. Anot pašnekovės, nors prekybos tinklai dažnai pabrėžia, kad nerekomenduoja skolinti lojalumo kortelių, praktikoje jie neretai grąžina neteisėtai nuskaitytus taškus.
„Reikia pripažinti ir tai, kad dėl vieno cento vertės lojalumo taškų policija greičiausiai nepradės nei administracinio nusižengimo tyrimo, nei juo labiau ikiteisminio tyrimo, veiką laikydama mažareikšme. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Jeigu paaiškėja, kad asmuo teisėsaugai jau žinomas kaip sistemiškai piktnaudžiaujantis svetimomis lojalumo kortelėmis, net ir toks, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas atvejis, gali būti reikšmingas“, – priduria teisininkė.
Kortelių kitiems nedalinkite
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė komentare naujienų portalui Lrytas minėjo: lojalumo kortelė – tiek virtuali, tiek fizinė – yra asmeninė ir skirta tik konkrečiam asmeniui bei jo poreikiams patenkinti.
„Norime, kad apsipirkimas būtų greitas ir patogus visiems, todėl stengiamės, kad papildomų tvirtinimų būtų kaip galima mažiau. Jei pasitaikydavo, kad fizinę kortelę žmonės galėdavo pamiršti, tai skaitmeninė yra visada šalia ir užtenka nuskaityti programėlę, kad būtų pritaikytos visos nuolaidos ir pasiūlymai“, – komentavo ji pridėdama, kad prekybos tinklas nežino atvejų, kad svetimas asmuo būtų pasinaudojęs kito kliento sukauptais lojalumo taškais.
Tuo metu prekybos tinkle „Maxima“ tokių situacijų pasitaiko, tiesa, itin retai.
„Svarbu pabrėžti, kad „Ačiū“ lojalumo kortelė išduodama kiekvienam pirkėjui asmeniškai. Tai reiškia, jog ja turėtų naudotis tik kortelės savininkas ir ji neturėtų būti perduodama kitiems asmenims.
Tais atvejais, kai lojalumo kortelė savanoriškai paskolinama kitam asmeniui, pirkėjas supranta ir prisiima visą atsakomybę už su kortele atliktus veiksmus. Todėl paskolinus kortelę ir praradus joje sukauptus „Ačiū“ pinigus, galimybės jų susigrąžinti nėra. Šios nuostatos yra numatytos ir „Ačiū“ lojalumo programos taisyklėse“, – naujienų portalui Lrytas komentavo „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.
Tais atvejais, kai pirkėjas praranda savo lojalumo kortelę, pašnekovas patarė ją nedelsiant užblokuoti. Tą galima padaryti keliais būdais: kreipiantis el. paštu klientai@maxima.lt, internetu www.maxima.lt/pagalba arba nemokamu informaciniu telefonu +370 800 200 50.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis svarstė, jog veikiausiai skundai apie be leidimo panaudotus lojalumo taškus nedažni, nes nėra informacijos apie oficialius pirkėjų skundus.
„Klientams patartume būti atidiems. Nuolaidų kortelėse sukaupti „Norfos“ eurai yra pirkėjų turtas, už kurį atsako patys pirkėjai“, – perdavė D. Ryliškis.
Bendras prekybos tinklų atstovų patarimas – lojalumo kortelėmis nesidalinti.