„Regionų plėtros programos asignavimų valdytojo funkcijos turėtų būti priskiriamos vienai institucijai – VRM, atsisakant tarpinio žingsnio, perkeliant pažangos priemones iš šakinių ministerijų programų į Regionų plėtros programą. Institucija bus atsakinga ir už vieningą finansavimo gairių parengimą“, – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje šią savaitę kalbėjo V. Jakštas.
Pasak jo, dabar problemos dėl regioninės plėtros politikos formavimo kyla, nes investicijų klausimus sprendžia net 6 ministerijos, tačiau aiškios lyderystės neprisiima niekas.
„VRM, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – jos visos yra lygiavertės Regionų plėtros programos valdytojos. Taigi, nėra vieno šeimininko, todėl nėra aiškios atsakomybės už rezultatus“, – teigė vidaus reikalų viceministras.
„Investicijų programoje dažnai nėra suplanuojamos aktualijos, ES remiamos veiklos regionams – ypač tada, kai persidengia kelių ministerijų valdymo sritys, bet nė viena ministerija neprisiima lyderystės, pavyzdžiui, dėl savivaldybės būsto“, – aiškino V. Jakštas.
Anot VRM atstovo, investicijos būtų gerokai tikslesnės ir aiškesnės, jei procesai vyktų „iš apačios į viršų“.
Siūloma, kad pirmiausia savivaldybės turėtų pastebėti ir apsispręsti, kokie yra vietiniai poreikiai, tada regionai (buvusios apskritys) numatytų prioritetines sritis, o VRM šiuos tikslus suderintų su ministerijomis nacionaliniu lygmeniu, tik tada prasidėtų derybos dėl ES investicijų.
„Regionai anksti turėtų įsitraukti į planavimo procesą ir mes jau dabar kviečiame juos, kad šie galėtų nusimatyti plėtros tikslus ir pateiktų savo poreikius būtent tam, kad būtų galima sutarti dėl rezultatų. Šakinės ministerijos pagal kompetenciją turėtų dalyvauti derinant regionų prioritetus su atskirų sričių politikos tikslais, bet neturėtų spręsti už regionus dėl jų poreikių“, – sakė viceministras.
„Siekis yra, kad po 2027 m. regionų problemos patektų į valstybinį lygmenį ir programavime turėtų būti atliepiamos jau būtent regionų iškeltos problemos, kad būtų pasiektas didžiausias investicinis efektas tas problemas sprendžiant. Aišku, tai turi būti derinama su valstybės tikslais ir kitais dalykais, bet net ir programavimo pradžioje į tai turi būti atsižvelgiama“, – tikino V. Jakštas.
Pasak viceministro, regioninės politikos plėtros planas turėtų įsigalioti tik 2027 m. antrajame pusmetyje arba 2028 m. pradžioje, pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Šiuo metu vyksta diskusijos su Finansų ministerija, ši derasi su Europos Komisija (EK).
„Tikimės, kad šiais metais bus atlikti pagrindiniai suderinimai, tuomet 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai ir tų metų antrame pusmetyje arba 2028 m. pradžioje patvirtinti reglamentai ir planas“, – sakė V. Jakštas.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius praėjusių metų spalio pabaigoje patvirtino, kad per šios Vyriausybės kadenciją Regionų ministerija nebus kuriama. Anot ministro, regionų stiprinimas išlieka prioritetu, tačiau to esą galima pasiekti ir kitais būdais.
Kaip skelbta anksčiau, 19-oji Vyriausybė savo programoje buvo įsipareigojusi įsteigti naują Regionų ministeriją. Vis tik Ingos Ruginienės vadovaujamo Ministrų kabineto programoje tokio tikslo neliko. Ministrė pirmininkė argumentavo, jog naujos koncepcijos institucija neturi pakankamai visuomenės palaikymo.