„Tai ne balandžio 1-osios pokštas. Tai trys Seimo nariai – Mindaugas Lingė, Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė – pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti visus atsiskaitymus grynaisiais tarp juridinių asmenų nuo pat 0,01 Eur“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje šią savaitę rašė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Būtent taip ji sureagavo į vasario pradžioje užregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą.
Tiesa, kaip rašoma projekte, kai grynaisiais pinigais atsiskaitoma su fiziniu asmeniu, maksimali suma galėtų siekti 3 tūkst. Eur. Tai – 2 tūkst. Eur mažiau, lyginant su dabar numatyta 5 tūkst. Eur riba.
Portalui Lrytas D.Čibirienė teigė, kad šį įstatymo projektą vertina kritiškai.
„Tai yra nesveikas požiūris į verslą – jeigu verslas apmoka 0,05 Eur grynaisiais, tai jau čia yra pažeidimas“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, mažos vertės sandoriai už grynuosius pinigus gali būti vykdomi dėl įvairių priežasčių.
„Pavyzdžiui, darbuotojas įsigyja pirkinius dėl įmonės reikalų, bet neturi įmonės kortelės. Jis ir apmokės grynais, kodėl jis turi apmokėti savo kortele? Gal žmogus kortelėje nori turėti istoriją apie savo pirkinius, o ne įmonės“, – vieną atvejį įvardijo D.Čibirienė.
Taip pat galimi ir kiti pavyzdžiai – kai banko kortelė užblokuota, viršytas jos limitas, laikinai neveikia terminalas arba įmonė vykdo veiklą, kurioje interneto ryšys yra prastas.
„Žmonės gal pajuokavo ar neturėjo, ką veikti, ir sugalvojo tokį projektą.
Bet kokie apribojimai gimdo šešėlį. Įsivaizduokime fizinį asmenį, kuris atlieka elementarų buto remontą. Remonto suma viršija 3 tūkst. Eur – gal žmogus nemoka daryti pavedimo, o meistras neturi kortelių skaitytuvo. Tai ką jie darys? Tiesiog eis į šešėlį“, – apie neigiamą pusę kalbėjo D.Čibirienė.
Fiziniams asmenims numato išimtį
Vienas iš projekto rengėjų M.Lingė Lrytas komentavo, kad pateikti tokį siūlymą paskatino diskusijos tarp valdančiųjų ir stebinanti Finansų ministerijos (FM) pozicija.
„Stebėjome vykstančią diskusiją valdančiųjų tarpe dėl grynųjų politikos, matėme vieno iš koalicijos partnerių didelį suinteresuotumą tą ribą didinti iki 15 tūkst. Eur, FM poziciją – iš pradžių tokio poreikio nematė, tačiau ta pozicija pakito ir ministras komentavo, kad jei iki 10 tūkst. Eur padidintume ribą, tai gal didelės įtakos šešėliui neturėtų“, – stebėjosi Seimo narys.
O pagrindinė priežastis – Seimo biudžeto ir finansų komitete (BFK) Lietuvos banko ir FM pristatyta parlamentinė kontrolė dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimo. Nors matyti, kad Lietuvoje padaryta pažanga, ji vis tik yra sulėtėjusi, pastebi M.Lingė.
Seimo nario teigimu, disponuojamų grynųjų pinigų kiekis yra susijęs su surenkamais mokesčiais. O ypač – PVM.
„Panašu, kad norint dar labiau sutelkti pastangas, būtina paieškoti kitokių sprendimų, kurie galėtų būti sumos pamažinimas. 3 tūkst., man atrodo, yra ta riba, kuri neapsunkina kasdienio vartojimo įpročių.
Kalbant apie siūlymą juridiniams asmenims atsiskaityti jau be grynųjų pinigų, ši nuostata nėra nauja. Ją jau pati verslo bendruomenė siūlė tada, kai 2022 m. buvo įvedinėjamas regualiavimas. Tada pritrūko politinės valios“ – prisiminė M.Lingė.
Tiesa, fiziniams asmenims numatyta išimtis. Tuo atveju, kai fizinis asmuo neturėtų banko sąskaitos, jis galėtų vykdyti ir numatomą ribą viršijančius atsiskaitymus.
Tuo metu juridiniams asmenims jokios išimtys nėra numatytos.
„Jei kažkurią minutę neveikia banko sistema, tai perkant automobilį galima susitarti ir su sandorį vykdančia puse, kad automobilis būtų pasaugomas, o pavedimas padaromas per kelias dienas, dieną ar kelias valandas. Aš tikrai nematyčiau, kad tai yra priežastis, dėl kurios reikėtų daryti dar vieną išimtį“, – savo poziciją gynė politikas.
Jis prisimena, kad priimant sprendimus dėl 5 tūkst. Eur atsiskaitymo grynaisiais ribos, buvo galima išgirsti kalbas, jog dėl šio reguliavimo bus sužlugdytas smulkusis verslas.
„Bet matom, kad tos spekuliacijos nepasiteisino. Jeigu ir yra kokių verslo nesėkmių, priežastys tikrai nėra atsiskaitymo būdas“, – svarstė pašnekovas.
Pritarimo sulauktų ir iš pozicijos
O štai socialdemokratas, BFK pirmininkas Algirdas Sysas priminė, kad anksčiau ir pats yra siūlęs mažinti atsiskaitymo grynaisais ribą iki 3 tūkst. Eur.
„Džiaugiuosi, kad konservatoriai palaiko mano idėją. Šitą idėją aš palaikau, taip pat palaikau, kad juridiniai asmenys turėtų atsiskaityti tik banko kortelėmis.
Manau, kad tai šiek tiek padėtų kovoti su šešėliu, nes mes ir toliau esame vieni iš lyderių šešėlio, PVM surinkime Europos Sąjungoje (ES)“, – sakė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pasigirdo nuogąstavimų, jog žmonės negalės atsiskaityti turgavietėse. Tačiau, anot politiko, dažniausiai ten išleidžiamos sumos nesiekia daugiau nei 100–200 Eur.
Jo manymu, siūlomi pakeitimai galėtų būti nepalankūs nebent tiems, kurie nori atlikti pinigines machinacijas.
„Tikrai nematau jokios problemos atsiskaityti kortele įsigyjant didelius pirkinius. Kam būtinai reikalinga lagaminuose nešiotis po 10 tūkst. Eur ar daugiau?
Tada tik Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) darbo daugiau – randa lagaminais grynų pinigų, aukso luitų, brangakmenių, laikrodžių… Ko tik neranda“, – vardijo A.Sysas.
Ar verslui dar reikalingi grynieji?
Aiškėja, kad siūlymui pritartų ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK). Jos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad grynųjų pinigų atsiskaitymo ribojimai yra efektyvi priemonė kovai su šešėliu. Ypač – kalbant apie santykius tarp verslo.
„Dėl to ir anksčiau siūlėmė, kad būtų atsiskaitoma negrynaisiais pinigais bent jau tada, kai yra prekiaujama akcizinėmis prekėmis“, – sakė pašnekovas.
Pastebima, kad daugeliu atvejų atsiskaitymai tarp verslo jau dabar yra vykdomi negrynaisiais pinigais. O grynieji pinigai aktualūs tiems verslams, kur patys vartotojai atsiskaito būtent tokiu būdu. Tai – prekybos, aptarnavimo sektorius.
Tačiau ir čia, anot A.Romanovskio, galioja išimtys.
„Kai mes kalbame apie gamybą arba prekybininkų atsiskaitymą su tiekėjais, užsakovais, tai ten grynųjų pinigų jau nebėra.
O atlyginimai, kurie sudaro nemažą dalį įmonių išlaidų, jau dabar turi būti mokami pavedimais. Dėl to tai yra dar vienas argumentas, kodėl grynųjų pinigų verslo santykiuose nebereikia tiek, kiek reikėdavo anksčiau“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Tiesa, A.Romanovskis mano, kad politikai turėtų pagalvoti apie tai, ką daryti, kai bankinė sistema neveikia ekstremaliomis situacijomis. Pavyzdžiui, kai nėra elektros.
„Kitos šalys jau galvoja, kaip žmogus galėtų išsigryninti pinigus net tada, kai neveikia bankinė sistema“, – kalbėjo LVK prezidentas.