„154 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano buvo perskirstyta, tačiau atsinaujinančiai energetikai teko apie ketvirtadalis šių lėšų“, – spaudos konferencijoje teigė partijos pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė.
„Analogiškai situacija yra ir su Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama – taip pat buvo daromas vienas perskirstymas praėjusių metų antrame ketvirtyje ir taip pat iš perskirstytų 58 mln. eurų atsinaujinančiai energetikai teko 13 mln. eurų – irgi mažiau negu ketvirtadalis“, – tęsė ji.
Anot jos, kartu su mažėjančia parama yra atsisakoma siekio, įtvirtinto Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, iki 2030 m. turėti 300 tūkst. elektra gaminančių vartotojų.
„Tai nėra vien techniniai pakeitimai, tai yra iš esmės krypties keitimas, kuomet gerai važiuojantis traukinys, kuris leido tikėtis 2030 m. turėti jau 300 tūkst. gaminančių, yra stabdomas, nes yra keičiamos paramos sąlygos, yra mažinama parama saulės elektrinėms, kaupikliams“, – sakė ji.
„Skiriamas pinigų kiekis taip pat yra dvigubai mažesnis negu būdavo praėjusias metais ir taip pat yra keičiamos sąlygos, kai ta elektra yra superkama ir grąžinama žmonėms, iš principo, papildomai apmokestinant tuos žmones, kurie yra įsirengę saulės elektrines“, – pridūrė politikė.
Seimo konservatorių frakcijos narys Dainius Kreivys pažymi, kad, perskirstant lėšas, reikėtų jas investuoti į atsinaujinančią energiją.
„Manau, kad lėšų, kurios yra skiriamos atsinaujinančiai energetikai, nereikia mažinti, o būtent (...) perskirstant lėšas, kurių yra nemažai, dėti ne į asfaltą, ne į trinkeles, o dėti ten, kur tie pinigai atsiperka“, – aiškino jis.
„Kiekvienas kilovatas, pagamintas šalyje, reiškia, kad jis nėra importuotas – tai reiškia, kad pinigai lieka šalyje ir kuria toliau pridėtinę vertę. (...) Čia turbūt yra kertinis pasiūlymas susėsti, peržiūrėti, ir čia turbūt klausimas finansų ministro ir premjerės“, – tęsė buvęs energetikos ministras.
Anot partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno, šis klausimas svarbus Lietuvos energetiniam atsparumui ir regionų atskirties mažinimui.
„Matome, kad keičia valdžia sąlygas ir keičiasi jos į blogą pusę – atsiranda neapibrėžtumas ir mes turime problemą. (...) Čia yra keli momentai – yra, aišku, energetinės nepriklausomybės aspektai. Labai svarbus momentas yra mūsų visuomenės atsparumo klausimas“, – sakė jis.
„Dar vienas svarbus aspektas, susijęs su mūsų regionine politika. Žmonės, kurie kuriasi regionuose, nori būti savarankiški, nori ten kurti savo ateitį ir būtent tokios galimybės yra puiki platforma tą savarankiškumą kurti regionuose, palaikyti gyvybę regionuose“, – pridūrė politikas.
TS–LKD atkreipia dėmesį į planuojamus elektros supirkimo bei saugojimo tvarkos pakeitimus, kurie, anot D. Kreivio, yra neskaidrūs.
„Elektros tiekimą Lietuvoje vykdo didelių energetikos grupių dukterinės įmonės, o tos pačios grupės uždirba iš gamybos ir vysto atsinaujinančius projektus. Vartotojų bazė mažina investicijų riziką ir palengvina projektų finansavimą, tačiau tiekimo nuostolius, ypač susijusius su gaminančiais vartotojais, mėginama perkelti ant žmonių pečių. Tai yra nuostolių socializavimas“, – pranešime cituojamas politikas.
„Elektros gamyba ir tiekimas yra finansiškai susijusios veiklos, todėl tokie sprendimai privalo būti pagrįsti skaidria, patikrinama metodika, o ne patogiai sukonstruotais skaičiavimais“, – teigia jis.
Kaip skelbiama, anot jo, šis modelis pirmiausia saugo elektros tiekėjų finansinius interesus, o riziką daugiau perkelia visuomenei.
Anksčiau Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, jog šiemet mažinama valstybės parama gyventojų saulės elektrinėms yra susijusi su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansavimu. Jo teigimu, pernai gyventojų saulės elektrinėms skirta 60 mln. eurų, elektros kaupikliams – beveik 30 mln. Tuo metu šiemet ministerija saulės elektrinėms planuoja skirti 16 mln. eurų, kaupikliams – apie 8 mln. eurų.
Skelbta, kad šiemet vienai elektrinei skiriama maksimali paramos suma mažėja apie 50 proc., elektros kaupikliams – taip pat daugiau nei perpus.
Anot Ž. Vaičiūno, nors valstybė toliau nuosekliai laikosi politikos remti nuosavų gyventojų saulės elektrinių įsirengimą, lėšos perskirstomos, kad jomis galėtų pasinaudoti visi tokias elektrinęs jau įsirengę.
ELTA skelbė, kad, anot Energetikos ministerijos, perskirsčius paramą, tai leis efektyviau investuoti turimas lėšas, taip sudarant galimybes parama pasinaudoti kuo didesniam gyventojų skaičiui ir taip prisidėti prie strateginio tikslo – iki 2028 m. Lietuvoje pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų.
Lietuvai skirta RRF plano dalis „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) šaliai iš viso numato 3,8 mlrd. eurų lėšų, šis planas baigiasi šių metų vasarą.
Prasilenkia su realia situacija
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad, visų pirma, teiginys, kad tyliai mažinama nacionalinė ambicija ir neva keičiama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija dėl gaminančių vartotojų – deja, bet konservatorių realybė prasilenkia su realia situacija.
„Antra, primenu, kad palanki ekosistema sparčiai gaminančių vartotojų plėtrai buvo sukurta dar ankstesnės mano 2016–2020 metų kadencijos laikotarpiu. Tuo tarpu, vien per 2025 metus dėl Energetikos ministerijos taikomų paramos priemonių Lietuvoje atsirado daugiau nei 53 tūkst. nauji gaminantys vartotojai, o šiuo metu šalyje jų turime jau daugiau nei 170 tūkst. Esu tikras, kad 200 000 gaminančių vartotojų tikslą pasieksime gerokai anksčiau nei 2028 metais, o 2030 metų tikslas – 300 000 gaminančių vartotojų – bus įgyvendintas laiku.
Svarbu pažymėti, kad investicijos į energetikos sektoriaus projektus buvo ir yra planuojamos lygiagrečiai iš keturių finansavimo šaltinių, iš kurių didžiausią dalį sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos. Šios priemonės galiojimas baigiasi šių metų antrąjį ketvirtį, o didžioji dalis kitų šaltinių lėšų jau panaudota per paskelbtus kvietimus, todėl turime didelį proveržį dėl 2025 metais skirtos paramos.
Tačiau, dėl pasibaigusių RRF lėšų 2026 metais paramos priemonių krepšelis yra mažesnis lyginant su 2025 metais. Energetikos ministerija nuolat ieško papildomų finansavimo šaltinių, skirdama ypatingą dėmesį gyventojų ir verslo energetinio savarankiškumo didinimui. Atsiradus papildomų finansavimo šaltinių, 2026 metams numatyta lėšų suma saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti gali didėti, pvz.: 2025 metais sukurta nauja paramos priemonė teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiais įsirengti ir šiemet šiai priemonei Energetikos ministerijai pavyko perskirstyti lėšas ir skirti papildomus 10,13 mln. eurų (ankstesnis finansavimas siekė 5,3 mln. eurų). Kvietimas ankstesnėmis sąlygomis papildomai pratęstas iki š. m. birželio pabaigos.
Atsižvelgiant į pasikeitusį paramų biudžetą bei siekį, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų parama saulės elektrinei įsirengti, parama vienam gyventojui buvo šiek tiek sumažinta, tačiau svarbu tai, kad dėl rinkoje sparčiai pingančių saulės elektrinių ir kaupimo įrenginių, gyventojai šiandien saulės elektrinę gali pasistatyti kur kas pigiau, nei tai buvo galima padaryti prieš keletą metų. Tai reiškia, kad sumažinta parama iki 6–8 mėnesių prailgins saulės elektrinės atsiperkamumo laikotarpį nuo 2,5–3 metų iki maždaug 3,5 metų. Šie pakeitimai neturėtų turėti neigiamos įtakos gyventojų apsisprendimui ir toliau investuoti į saulės elektrines.
Svarbu pabrėžti, kad į 2026 metų skiriamą paramą saulės elektrinėms ir kaupimo įrenginiams įsirengti galės pretenduoti ir tie gyventojai, kurie saulės elektrines ar kaupiklius jau yra įsirengę, tačiau nespėjo pasinaudoti parama pagal ankstesnius kvietimus.
Pabaigai noriu priminti konservatoriams „apie gerai važiuojantį traukinį“, kad 2024 metais, pradėjus darbus, susidūrėme su tam tikrais ankstesnės politikos padariniais: pirmiausia parama buvo dalinama chaotiškai (vasarą, rudenį, kai saulėtas sezonas eina į pabaigą), antra, tūkstančiai gyventojų, jau įsirengusių saulės elektrines, neturėjo galimybės gauti paramos pagal tuo metu galiojusias taisykles. Todėl mes pakeitėme paramos sąlygas taip, kad būtų skiriama ir gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines nuo 2022 m. vasario 1 d., taip pat parama startuotų saulėto sezono pradžioje.
Supaprastinome paramos gavimo tvarką – gyventojams nebereikia iš anksto rezervuoti lėšų, o parama išmokama vienu etapu, per maždaug 30 kalendorinių dienų (o ne per 9 mėnesius ar net metus), pateikus visus reikiamus dokumentus. Tai leidžia gaminantiems vartotojams greičiau ir paprasčiau gauti valstybės paramą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.