Rajono opozicija primena, kad šioji valdžia atliekų tvarkymo mokestį gyventojams brangina jau antrą kartą per šią kadenciją, ciniškai numodama ranka į visus opozicijos siūlymus pradėti pagaliau skaičiuoti mokesčius pagal tai, kiek realiai žmonės sukaupia atliekų.
Gresianti pusės milijono eurų skylė
Pagrindinis argumentas, dėl ko vėl keliamos šiukšlių išvežimo kainos, kuriuo rėmėsi savivaldybės administracija, yra valstybinis reguliavimas. 2025 m. rugsėjo 9 d. VERT nustatė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) regioninę kainą, kuri įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas pabrėžė, kad tai nėra savivaldybės noras, o prievolė.
„Pagal valstybės reguliavimą turime prisitaikyti prie nustatytos Kauno regiono atliekų tvarkymo kainos. Mes už sausio mėnesį jau mokame didesnę kainą regioniniam atliekų tvarkymo centrui“, – sakė jis.
Prognozuojama, kad 2026 m. bendrosios būtinosios atliekų išvežimo sąnaudos pasieks beveik 2,6 mln. eurų. Tuo tarpu pagal senuosius tarifus būtų surinkta tik apie 2 mln. eurų mokesčių. G. Muznikas tarybos nariams priminė apie galinčią atsiverti nepakeliamą finansinę duobę, jei sprendimas nebūtų priimtas.
„Alternatyva galima – jeigu nedidinam rinkliavos, turime ieškoti galimybės biudžete surasti pusę milijono eurų ir dotuoti gyventojus.
Tai reiškia – daugiabučių namų kiemų renovaciją sustabdom, stadionų, mokyklų, darželių renovaciją ir taip toliau. Tai būtų neteisinga kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Pusė milijono yra tikrai savivaldybės biudžetui nepakeliama suma“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Kam ir kiek mokesčiai didės?
Naujieji nuostatai numato vidutinį 20 proc. kainų augimą, tačiau detalioji analizė rodo, kad kai kurioms gyventojų grupėms šuolis yra kur kas drastiškesnis.
Savivaldybė nusprendė suvienodinti tarifus daugiabučių gyventojams mieste ir kaime, argumentuodama tuo, kad paslaugos kokybė ir atliekų šalinimo galimybės tiek mieste, tiek kaime gyvenantiems vienodos.
„Jokio skirtumo tarp mieste gyvenančio ir kaime gyvenančio daugiabučio gyventojo nėra. Todėl kaina suvienodinama“, – sakė G. Muznikas.
Demokratas Arūnas Kacevičius įspėjo, kad toks „lygiateisiškumas“ kaimo žmonėms bus nepakeliamas. Jiems kaina kils kone dvigubai.
„Siekis suvienodinti kaimo ir miesto mokesčius gal ir teisingas, tačiau šiuo atveju labai skausmingas kaimo gyventojams, ypač gyvenantiems daugiabučiuose, kuriems teks mokėti ir 40 proc. daugiau negu iki šiol.
Mažesnėms šeimoms kaina didės sąlyginai mažiau negu didesnėms. Mano nuomone, kaip tik turėtume mokesčių lengvatomis remti gausesnes šeimas“, – atkreipė dėmesį politikas.
Dar aštriau pasisakė demokratas Paulius Aukštikalnis, pastebėjęs, kad mažų konteinerių savininkams kaina kyla ne procentais, o kartais.
„120 litrų konteinerio ištuštinimo kaina yra pakeliama ne 20 proc., o 2,26 karto.
Jūs už išvežimą dabar sukėlėt kainas daugiau negu du kartus. Vienam žmogui, turinčiam 120 litrų konteinerį, kaina pakyla 2,26 karto šitoje kadencijoje jau antrą kartą“, – akcentavo P. Aukštikalnis.
Atmestas „Vardan Lietuvos“ siūlymas, kuris apmokestintų teršėją
Viena karščiausių diskusijos temų tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos siūlymas leisti bet kokio dydžio šeimai rinktis 120 litrų talpos mišrių atliekų konteinerį. Pagal dabartinę tvarką tokią galimybę turi tik namų ūkiai, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 2 asmenys. Jei šeimoje yra trys ar daugiau asmenų, jie automatiškai privalo turėti 240 litrų konteinerį ir už jį mokėti brangiau, nepriklausomai nuo to, ar jie jį pripildo.
Šis siūlymas nebuvo naujas – apie jį kalbėta dar 2024 metais. Tuomet valdantieji prašė laiko paskaičiuoti ir teigė, kad siūlymas per ankstyvas. Praėjus beveik dvejiems metams, argumentai pasikeitė iš „per anksti“ į „neįmanoma“. G. Muznikas siūlymą išvadino emociniu triuku.
„Šiuo siūlymu bandoma pateikti emociškai patrauklią, tačiau faktiškai sistemiškai klaidingą idėją. Bandymas teigti, kad 3–4 asmenų ūkis sugeneruos tiek pat atliekų kaip 1–2 asmenų ūkis, neturi jokio statistinio pagrindo. Pakeitus konteinerius iš 240 į 120, savivaldybė netektų apie 312 tūkst. eurų rinkliavos per metus. Negana to, reikėtų įsigyti dar 6 tūkst. konteinerių už 120 tūkst. eurų“, – skaičiavo administracijos direktorius.
Na, bent jau akivaizdu, kad dar 2024 m. duotas pažadas paskaičiuoti buvo įgyvendintas. Deja, paskaičiavo taip, kad nori rūšiuok, nori nerūšiuok, vis tiek už atliekų išvežimą mokėsi tiek pat. Teisingumo kriterijai čia negalioja.
Konservatorius Kęstas Šlama negalėjo sutikti su tokia pozicija, pabrėždamas, kad sistema turi motyvuoti, o ne bausti žmones.
„Sutikčiau su tuo, kad sistema nustatyta ne pagal faktą, o pagal priskirtą kiekį ir tūrį. Paulius pateikė pasiūlymą, kad sistema turi skatinti gyventojus. Jei jie rūšiuoja ir sugeneruoja mažiau, moka irgi mažiau.
Kiti rajonai šitą situaciją suvaldo ir turi galimybę pasirinkti konteinerį“, – priminė K. Šlama.
Rūšiuoti skatina ne realybėje, tik teorijoje
Didžiausia nuoskauda gyventojams išlieka faktas, kad pavyzdingas rūšiavimas neatsispindi sąskaitose.
„Ar teisingai suprantu, kad šituo planu mes nepaskatinam niekaip gyventojų rūšiuot ir surinkt mažiau atliekų? Jei pas mane mažiau atliekų, aš noriu mokėti mažiau. Šituo planu yra kaip nors šitas skatinamas ar ne?“ – teiravosi opozicijos lyderė Indrė Fiodorova.
G. Muznikas pripažino, kad individualaus svėrimo sistemos artimiausioje ateityje nebus, o rūšiuoti savivaldybė skatina gyventojus kitais būdais: „Nėra kito būdo kaip asmeniškai, kol būtų įdiegta sistema, kad kiekvienas konteineris yra sveriamas ir fiksuojamas. Šiandien to nėra. Tai galima padaryti tik sistemiškai, o tai kainuoja tikrai nemenkus pinigus. Skatinimas kol kas yra tik per atliekų rūšiavimo konteinerius ir švietimą.“
„Priežastis, kodėl mes visą laiką turime skolų KRATC, grynai politinė. Kiek kadencijų niekada nebuvo nustatyta kaina, kuri realiai atitiktų sąnaudas. Mes visą laiką stengiamės politiškai išlaviruoti tam, kad būtų patrauklu, tačiau esminės problemos nesprendžiame. Tas įsiskolinimas didėja, plius skaičiuojasi delspinigiai“, – sakė G. Muznikas.
Jis pridūrė, kad didelė dalis tos savivaldybės skolos yra iš tiesų pačių mūsų gyventojų skolos. Iš jų daugiau kaip pusė yra beviltiškos, senesnės nei treji metai, todėl jų išieškoti nebeįmanoma.
Nepaisant aštrios kritikos, valdančioji dauguma nubalsavo už naujus nuostatus. Bet juk ir būti kitaip negali, nes valdančioji dauguma ir yra dauguma – jos balsų skaičiaus visada pakanka įveikti opozicijos siūlymus.
Kėdainių rajono gyventojams tai reiškia naują kainų realybę nuo 2026-ųjų. Didelės šeimos ir toliau bus priverstos mokėti už didelius konteinerius, net jei jų nepripildo, o kaimo gyventojai pajus didžiausią procentinį kainos šuolį. Tuo tarpu „rūšiuoji – moki mažiau“ principas lieka tik gražiu lozungu, kurio įgyvendinimui, pasak valdžios, vis dar „nėra pinigų ir techninių galimybių“.
Opozicinės Demokratų frakcijos pirmininkas Paulius Aukštikalnis dar prieš posėdį ir jo metu dėjo pastangas stabdyti atliekų mokesčių didinimą lemsiantį procesą, siūlydamas klausimą išimti iš darbotvarkės. Politikas atliko analizę ir išskyrė net dešimt principinių sprendimo projekto klaidų – nuo techninių formulių netikslumų iki esminių socialinio teisingumo pažeidimų.
Tačiau jo bandymas apsaugoti gyventojus nuo socialiai neteisingo ir vietomis net nelogiško kainų šuolio atsimušė į valdančiųjų sieną. P. Aukštikalniui nebuvo leista iki galo išvardinti visų argumentų, o jo siūlymui koreguoti darbotvarkę nepritarta.
Pasak P. Aukštikalnio, pavojingiausia šio sprendimo yda – visiškas socialinio poveikio analizės nebuvimas.
„Be jos mes iš esmės priimame sprendimą aklai, net nežinodami, kam ir kiek realiai didės mokestinė našta, kurios socialinės grupės patirs didžiausią smūgį, ar sprendimas nedidins skurdo rizikos“, – tarybos nariams sakė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors viešai deklaruojamas maždaug 20 proc. kainų kilimas, realybėje skaičiai yra kur kas skaudesni ir kainos didės ne procentais, o kartais. Tarkime, vienišiems kaimo daugiabučių gyventojams ar nuosavų namų savininkams mokestis gali šoktelėti net du kartus.
„Kai viešai komunikuojama „apie 20 proc.“, o daliai gyventojų reali našta dvigubėja, atsiranda ne tik socialinė įtampa, bet ir pasitikėjimo savivalda griūtis“, – perspėjo Demokratų frakcijos pirmininkas.
P. Aukštikalnis negailėjo kritikos ir dėl techninio dokumentų parengimo lygio. Jo teigimu, mokesčio skaičiavimo metodikoje paliktos redakcinės ir logikos klaidos tiesiogiai lems neteisingus skaičiavimus gyventojų sąskaitose.
Politikas piktinosi, kad savivaldybė ne tik nevykdo ankstesnių pažadų (pavyzdžiui, dėl 120 litrų konteinerių prieinamumo visiems krašto gyventojams), bet ir kuria diskriminacines sąlygas. Valdančiųjų numatytoje tvarkoje lengvatos netaikomos asmenims su negalia, jei jie yra būsto bendraturčiai, o mažiausias pajamas gaunančios, gausios šeimos tampa labiausiai nuskriausta gyventojų grupe.
„Savivaldybė neturi teisės ignoruoti šių klausimų vien todėl, kad „taip patogiau“ metodikoje“, – reziumavo P. Aukštikalnis, tačiau jo argumentai liko neišgirsti – sprendimo projektas buvo priimtas toks, koks buvo pateiktas. Net su logikos ir techninėmis klaidomis.