„Tai yra signalas, kad žmonės pavargo lakstyti tarp parduotuvių, ieškodami, kur šią savaitę pigesnė kava, kur – mėsa, o kur – aliejus. Vartotojas nori ateiti į vieną vietą, rasti savo asortimentą ir mažas kainas. Be papildomų žaidimų“, – sako A. Vizickas.
Šių metų sausį „Norstat“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net pusė (48 proc.) gyventojų nurodo, kad jiems priimtiniausia pirkti už mažą kainą nelaukiant akcijų. Dar 32 proc. renkasi vidutinę kainą su dažnesnėmis akcijomis. Vos 8 proc. rinktųsi aukštesnes kainas su didesnėmis nuolaidomis.
„Iš esmės tai reiškia, kad net 80 proc. vartotojų ieško stabilumo ir pastovių kainų. Bazinių produktų pirkėjas šiandien yra racionalus – jam svarbiausia, ar jis gali sau leisti kokybę už normalią kainą“, – pažymi jis.
Susiję straipsniai
Katės ir pelės žaidimas
Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių gyventojų – 65 proc. – pripažįsta, kad akcijos daro didelę įtaką maisto produktų įperkamumui. Tik 6 proc. mano, kad įtaka yra nedidelė. A. Vizicko teigimu, tai rodo, kad akcijos tapo ne papildoma galimybe sutaupyti, o būtinybe.
„Jeigu matau, kad kava kainuoja 10 ar 12 eurų, natūralu, kad jos nepirksiu be akcijos. Aš lauksiu. Ir taip galvoja dauguma. Mes šiandien turime katės ir pelės žaidimą – prekybininkai tikisi, kad akcijos paskatins pirkimą, o vartotojai sako: be akcijos nepirksiu“, – teigia ekspertas.
Disbalansas visoje tiekimo grandinėje
„Pricer.lt“ įkūrėjas pažymi, kad nuolaidomis paremta prekybos sistema daro įtaką visai tiekimo grandinei – nuo vartotojo iki tiekėjo.
„Kai vyksta akcija, perkamas tik tas produktas. Kiti stovi lentynose. Tai veikia logistiką, gamybą, žaliavų planavimą. Tiekėjas, kuris nedalyvauja akcijoje, tą savaitę gali praktiškai sustabdyti savo veiklą“, – A. Vizickas.
Maža to, tiekėjai vis dažniau konkuruoja ne produkto kokybe, o galimybėmis skirti biudžetą akcijai.
„Jei konkurentas tokių galimybių turi, o tu – ne, tavo produktas lieka nepastebėtas“, – pastebi ekspertas.
Ypač sudėtinga smulkiesiems tiekėjams. Jie dažnai neturi resursų prisijungti prie šio žaidimo: „Tokiems verslams masinė rinka tampa neįkandama – jie priversti ieškoti alternatyvių kanalų: kioskų, turgų, nišinių parduotuvių.“
Vartotojas moka savo laiku
Didžiausią kainą šioje akcijų sistemoje sumoka vartotojas – ne tik finansiškai, bet ir savo laiku.
„Žmogus investuoja milžinišką kiekį energijos tam, kad racionaliai apsipirktų. Vietoj to, kad skirtų laiką šeimai ar poilsiui, jis ieško, kur maisto produktai šiandien kainuoja pigiau“, – pastebi A. Vizickas.
Pasak jo, tai formuoja neracionalų vartojimą: pirkėjas renkasi ne tai, ko iš tikrųjų reikia, o tai, kas tuo metu pigiausia.
„Nusiperkame daugiau nei reikia, dalį išmetame. Kartais renkamės prastesnę kokybę vien todėl, kad ji pigesnė. Tai disbalansas, kuris ilgainiui kainuoja daugiau“, – teigia A. Vizickas.
„Norstat“ tyrimas atskleidė, kad 57 proc. gyventojų maisto prekių krepšeliuose vyrauja prekės su nuolaida ar akcija. Dar trečdalis (32 proc.) apklaustųjų nurodo, kad tokių prekių – mažiau nei pusė.
„Jeigu mėgstamas produktas būtų už įperkamą kainą be akcijos, didžioji dalis žmonių jį ir pirktų. Tačiau kai matome išpūstą kainą ir realiai įperkama ji tampa tik su nuolaida, žmogus turi daryti kompromisą su savimi“, – sako A. Vizickas.
Laikas pokyčiui
Eksperto teigimu, Lietuvoje įsitvirtinęs akcijų modelis veikia jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau šiandien jis akivaizdžiai nebepateisina nei vartotojų lūkesčių, nei ekonominės realybės. Vartotojų elgsena keičiasi, signalai rinkoje – taip pat, tačiau kainodaros principai išlieka sustabarėję.
„Vartotojas taupo ne iš gero gyvenimo. Jis taupo todėl, kad mažėja jo įperkamumas. Brangsta paslaugos, auga mokesčiai, o atlyginimai toli gražu nespėja paskui kainas. Dabartinėje ekonominėje situacijoje žmonėms reikia tikros, realios kainos – ne dirbtinai išpūstos, kurią galima įpirkti tik su pseudoakcija, bet aiškios, pastovios kainodaros“, – pabrėžia „Pricer.lt“ vadovas.