„Tam, kad pajudėtume iš mirties taško, reikalingi ne tik savivaldos, bet ir nacionaliniai sprendimai, šiuo atveju – Aplinkos ministerijos. Siūlome galvoti labai drąsiai apie dalinę renovaciją – jeigu gyventojai finansiškai nesugeba arba nėra pajėgūs renovuoti viso namo iš karto, tada galbūt galėtų renovuoti šilumos mazgą atskirai ir kitas dedamąsias atskirai“, – šią savaitę spaudos konferencijoje teigė Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.
„Matome, kad tiek statybos darbai, tiek medžiagos yra subrangusios. Norint spręst šį klausimą, vis dėlto reikėtų didinti ir paramos indėlį. Šiuo metu jis yra tik 20 proc. gyventojams, reikėtų vis dėlto sugrįžti prie 40 proc. Galbūt dalį šio indėlio galėtų dengti ir savivalda“, – tęsė jis.
Anot P. Lukševičiaus, šildymo sąskaitos renovuotuose Kauno daugiabučiuose sausį išaugo 50 proc., o nerenovuotuose – kone 100 proc.
Gyventojai su baime žvelgia į šildymo sąskaitas: atsakė, kas mokės daugiausia
Jo teigimu, Kaune renovuota 7,6 proc. visų daugiabučių – 328 iš visų 4,31 tūkst.
Kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, savivaldybės tarybos narys Vitas Lendraitis sakė, kad viena iš didelio sąskaitų augimo priežasčių – netinkama biokuro pirkimo sistema. Anot jo, „Kauno energija“ yra sudariusi per mažai ilgalaikių sandorių.
„Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ biokuras gali būti perkamas pagal trumpalaikius ir ilgalaikius sandorius, tačiau „Kauno energija“ ilgalaikių sandorių sudarė tik už 12 proc. Visi kiti sandoriai – trumpalaikiai, vadinami SPOT sandoriai biržoje, kurie sudarė apie 87 proc“, – aiškino jis.
Anot tarybos nario, tai lėmė, jog „Kauno energijos“ biokuro kaina 2025 m. spalio mėn. siekė apie 22 eurus už megavatvalandę (MWh), o vasarį kaina išaugo beveik dvigubai – iki 42 eurų už MWh. Tarybos narys siūlo įmonei mažinti trumpalaikių ir ilgalaikių sandorių santykį.
Susiję straipsniai
„Tai akivaizdus neūkiškumo pavyzdys. Siekiant sumažinti riziką, siūlome bendrovei diversifikuoti kuro tiekimo struktūrą ir biokurą įsigyti 40 proc. perkant pagal ilgalaikius sandorius ir 60 proc. pagal trumpalaikius“, – aiškino V. Lendraitis.
Siūlo atkreipti dėmesį į „Kauno energijos“ veiklos modelį
Ekonomisto, signataro Aleksandro Abišalos teigimu, būtina užtikrinti „Kauno energijos“ veiklos modelio efektyvumą.
„Vilnius šilumos parduoda daugiau negu dvigubai (...) daugiau negu Kaunas, bet ne 10 kartų daugiau, todėl dalykai yra lygintini, Vilniaus pastovi dedamoji yra 1,84 centai už kilovatvalandę (kWh – ELTA), Kauno – 3,14 centai už kWh“, – sakė jis.
„Iš esmės tai reiškia, kad Kauno ekonomikos valdymas ir administracinis valdymas yra daug brangesnis negu Vilniuje – jis yra brangesnis beveik 15 proc. negu Vilniuje. Palyginimui, galima pasakyti, kad didesnis, nelengvatinis PVM, kuris atsirado nuo šių metų, didina kainą 11 proc. „Kauno energijos“ neefektyvumas kainuoja mums brangiau nei pridėtas PVM“, – aiškino A. Abišala.
Anot jo, siekdama sumažinti kauniečių šildymo sąskaitas, „Kauno energija“ dėl šilumos kainų galėtų derėtis su viena iš nepriklausomų šilumos gamintojų – Kauno kogeneracine jėgaine.
Anot A. Abišailos, vasarį šilumos kaina Kaune pasiekė 9,81 centų už kWh ir buvo didžiausia tarp didmiesčių, kai tuo metu mažiausia kaina, fiksuojama Šiauliuose, siekė 6,44 centų už kWh.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Kaune šildymo sąskaitos sausį buvo didžiausios, vasarį, manoma, jos augs dar labiau.