Taip pat įsigaliotų prievolė bankams atlyginti klientų nuostolius, jei jų pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu apsimetant kliento banku ar kita mokėjimų paslaugas teikiančia įstaiga.
Projektus Vyriausybė Seimui teiks artėjančioje pavasario sesijoje.
„Sukčiavimo apimtys yra kaip plintantis gaisras. Ką mes norime padaryti, tai sukurti ir suteikti finansų rinkai priemones, kad tą gaisrą būtų galima gesinti. Siūlomais pakeitimais norime suteikti daugiau aiškumo bei konkretumo finansų rinkai, jos dalyviams ir gyventojams“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Vilniuje demaskavo dar vieną „SIM box“ fermą: sukčiai kūrė netikras paskyras ir mokėjimų sistemas
Skelbiama, kad vienas svarbiausių pakeitimų yra susijęs su mokėjimo patvirtinimo (autorizavimo) sąvoka. Pagal naują tvarką, mokėjimo operacija nebus laikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba tai įvyko be jo sutikimo, nors mokėjimas būtų patvirtintas naudojant vartotojo atpažinimo priemones.
Anot G. Šimkaus, iki šiol nesutariama, sprendžiant, kada mokėjimo operaciją galima laikyti autorizuota, todėl teisiniai pakeitimai išspręstų šią problemą.
Susiję straipsniai
LB tikina, jog šis pokytis itin svarbus, nes dauguma sukčiavimo atvejų grindžiami socialinės inžinerijos metodais, kai sukčiai išvilioja arba pavagia klientų prisijungimo duomenis.
„Beveik pusė sukčiavimo atvejų yra susiję su klientų prisijungimų informacijos pavogimu ar autorizavimo duomenų išviliojimu“, – pažymėjo G. Šimkus.
Tarp kitų reikšmingų pakeitimų centrinis bankas siūlo naujas atsakomybes mokėjimo paslaugų teikėjams: įpareigojimas keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais, teisė nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jeigu paaiškėtų, kad jos gautos sukčiavimo būdu.
Teigiama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, turėdami pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo, taip pat privalės stabdyti mokėjimo operaciją arba atsisakyti ją vykdyti ir privalės kompensuoti vartotojų nuostolius, jeigu pinigai buvo išvilioti apsimetant vartotojo banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju.
„Itin svarbu tai, kad mokėjimų paslaugų teikėjai, jeigu jiems kiltų pagrįstų įtarimų, kad viena arba kita mokėjimo operacija yra su sukčiavimo požymiais, jis privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti. To nepadarius, mokėjimo nesustabdžiusiai įstaigai, reikėtų atlyginti vartotojo nuostolius“, – sakė LB vadovas.
Anot jo, nors dabar mokėjimų paslaugas teikiančios įmonės stengiasi perspėti apie galimą riziką, jos negali sustabdyti mokėjimo operacijos, jei vartotojai reikalauja ją įvykdyti.
Be to, siūloma vartotojams suteikti galimybę rinktis, kaip mokėjimų paslaugas teikianti įmonė atliks mokėjimus – kaip momentinius ar įprastus.
Iš viso – daugiau kaip 20 įstatymo pakeitimų
Centrinis bankas tikina parengęs daugiau kaip 20 reikšmingų Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų, taip siekdamas į teisės aktus perkelti dalį savo anksčiau pateiktų rekomendacijų bei būsimo Europos Sąjungos (ES) reguliavimo nuostatų.
G. Šimkaus teigimu, mokėjimų paslaugų teikėjams turėtų būti nustatytas įpareigojimas keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais. Taip pat siūloma suteikti galimybę patiems vartotojams nustatyti išlaidų limitus kiekvienai atsiskaitymo būdui ar mokėjimo priemonei – mokėjimams telefonu, kortele, pavedimams ar kitoms operacijoms.
Jeigu vartotojas siektų didinti išlaidų limitus ar įsidiegti banko mobiliąją programėlę nuotoliniu būdu, tam būtų taikomos prevencijos priemonės.
Taip pat, anot G. Šimkaus, siūloma stiprinti prevenciją vartojimo kreditų rinkoje.
Premjerė: LB siūlymai – pirmasis sukčiavimo atvejų prevencijai suburtos darbo grupės rezultatas
Premjerės Ingos Ruginienės teigimu, kovoje su sukčiavimo atvejais yra suburta darbo grupė, o LB siūlymai, anot jos, yra pirmieji rezultatai.
„Kalbame ne tik apie finansinių paslaugų sritį (...). Nemažiau svarbu užkirsti kelią tam, kaip sukčių žinutės ir klaidinanti informacija pasiekia gyventojus, taip pat stiprinti nusikaltimų tyrimą ir baudžiamosios atsakomybės taikymą už tai. Šiam tikslui įgyvendinti mano potvarkiu yra sudaryta speciali darbo grupė, o darbai jau vyksta pilnu tempu“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė ji.
„Šiandien matome pirmuosius rezultatus – tai Lietuvos banko parengtus teisės aktų pakeitimus“, – pridūrė politikė.
G. Šimkus sako, kad trečiadienį pristatyti teisės aktų pakeitimų siūlymai yra susiję su mokėjimų paslaugas teikiančių įstaigų veiksmais, tačiau ateityje, jis neabejoja, jog darbo grupėje bus kalbama apie platesnį prevencinių priemonių taikymą.
„Šita koordinuojanti grupė (...) yra ašis, kuri sujungia įvairias, visas institucijas vieningam darbui. (...) Mes iš tikrųjų šiandien kalbame apie vieną prevencijos dalį. Vyriausybėje yra suformuota Sukčiavimo prevencijos koordinavimo grupė ir aš neabejoju, kad iniciatyvos ateis ir iš kitų sričių“, – sakė jis.
Teisės aktų pakeitimų projektus LB pateikė Finansų ministerijai.
Pavasarį juos priėmus Seime, dalis pakeitimų įsigaliotų 2026 m., o dalis – 2027 m. lapkritį, t. y. anksčiau, nei įsigaliotų nauji ES teisės aktai.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per praėjusius metus finansų įstaigos neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų, sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų.
Tiesa, per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojo po 20 mln. eurų.
Anot LB, augantis sukčiavimo mastas atsispindi ir ginčuose su bankais ar kitais mokėjimo paslaugų teikėjais.