Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo.
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turėtų teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.
Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat – kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės.
Susiję straipsniai
Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. balandį, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų kovą, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.
D.Labučio (ELTA) nuotr.
Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris.
Tokiu atveju reikėtų atlikti šiuos veiksmus:
• asmeninėje paskyroje gyventojui skiltyje „Mano nustatymai“ nurodyti naują asmeninės sąskaitos numerį ir išsaugoti pakeitimus;
• pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas“.
• pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas“.
Kas gali gauti ligos išmoką?
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų.
Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Koks yra ligos išmokos dydis?
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.
Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Nėra atsižvelgiama į žmogaus turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ interneto svetainėje.