Seime vyko konferencija apie demografiją, kurią organizavo Seimo pirmininkas. Juozas Olekas pabrėžė, kad būtina imtis veiksmų stabdant Lietuvos nykimą.

Galbūt paprasčiausias sprendimas būtų atverti sienas ir be didesnių reikalavimų įsileisti daugiau migrantų, taip bandant subalansuoti demografinę situaciją. Tačiau toks sprendimas – lazda su keliais galais.

Priminsime, kad 2025 m. Lietuvoje gimė kiek mažiau nei 17,5 tūkst. naujagimių. Šis rodiklis nuolat mažėja: prieš 10 metų gimė apie 30 tūkst. vaikų, o prieš 30 metų – daugiau nei 56 tūkstančiai. Gimstamumas sumažėjęs beveik tris kartus.

Kai kurie ekonomistai vis garsiau kalba apie aktyvesnes ir agresyvesnes politikos priemones – tiek mokestines, tiek ekonomines – siekiant bent jau sustabdyti šį demografinį nuosmukį. Užsimenama net apie viengungio mokestį, ankstesnį motinų išleidimą į pensiją ir kitas priemones.

[[ge:lrytas:lrytas:40904209]]

Apie tai kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, kurioje dalyvavo Vaidas Augustinavičius, Lietuvos Respublikos prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais, ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis ir verslininkas Robertas Dargis.

– Vaidai, kas, jūsų nuomone, lėmė, kad Lietuva atsidūrė tokioje sudėtingoje gimstamumo situacijoje? 2025 m. vienai moteriai teko mažiau nei vienas vaikas – tai itin žemas rodiklis.

[[ge:lrytas:lrytas:39487726]][[ge:lrytas:lrytas:41038986]][[ge:lrytas:lrytas:40774127]]

V. Augustinavičius: Lietuvai nėra tinkamas sprendimas masiškai įsileisti daug užsieniečių iš trečiųjų šalių, nes tai kelia įvairių rizikų. Šiuo metu apie 7,5 proc. Lietuvos gyventojų sudaro užsieniečiai – tai daug.

Prezidento nuomone, sprendžiant demografinius iššūkius, būtina subalansuoti du pagrindinius dalykus: skatinti mūsų šalies piliečių gimstamumą ir paskatinti emigravusių lietuvių sugrįžimą. Gimstamumo rodikliai šiuo metu raudonuoja.

Vienos aiškios priežasties, kodėl gimstamumas krenta, nėra – kaip nėra ir vienos priemonės, kuri galėtų iš esmės pakeisti situaciją. Gyventojų apklausos ir demografų tyrimai rodo, kad labai svarbūs yra finansiniai veiksniai, būsto prieinamumas ir bendras ekonominis saugumas.

Iš kitos pusės, pasikeitė socialinės normos: dalis žmonių neturi pastovių santykių su partneriu, dalis bijo įsipareigoti, kiti nori daugiau laiko sau, savirealizacijai, kelionėms. Taigi yra dvi kryptys, kuriose būtina spręsti šią didelę problemą.

Matome tiek iš santuokų statistikos, tiek iš ištuokų rodiklių, kad ypač padidėjo amžius, kada susilaukiama pirmojo vaiko – nuo maždaug 24 iki 28 metų. Kita vertus, nėra nieko, ko negalima pakeisti.

Pavyzdžiui, 2008 m. reikšmingai padidinus paramą mamoms, gimstamumas išaugo. 2016 m. Lenkijoje nors ir ribotam laikui gerokai padidėjo gimstamumas, kai buvo padidintos finansinės paskatos šeimoms.

Lietuvoje besivystant valstybei gimstamumas augo, po to – krito, vėliau vėl augo, dabar krenta.

[[ge:lrytas:lrytas:41368648]]

Ką daryti? Reikėtų vienu metu orientuotis į tris pagrindines kryptis.

Pirma – finansinės paskatos, įskaitant mokestines lengvatas.

Antra – paslaugų prieinamumas. Ypač stipriai gimstamumas mažėja regionuose. Jeigu šeimos neturi galimybės gauti sveikatos priežiūros ar švietimo paslaugų, tai neskatina susilaukti vaikų.

Trečia – sąmoningumo didinimas. Intensyviai diskutuojama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apie aktyvią nacionalinę socialinę kampaniją, kuri kalbėtų apie tai, kaip gera turėti šeimą ir į ją atsiremti. Tokia kampanija šiais metais turėtų pasirodyti.

– Dar vienas dažnai keliamas aspektas – moterų saugumo jausmas. Moterys neretai nesijaučia saugios ne tik finansine prasme. Lietuvoje išlieka aukštas skyrybų rodiklis, egzistuoja baimė, kad partneris paliks, alimentų mokėjimo rodikliai taip pat neblizga.

V. Augustinavičius: Dar ir konkurencija darbo rinkoje. Dėl to viena iš prezidento iniciatyvų, kuri bus teikiama pavasario sesijoje, susijusi su pelno mokesčiu: įmonės, įdarbinančios darbuotojus, turinčius du ar daugiau vaikų, galėtų palankiau taikyti pelno mokesčio atskaitymus – darbo užmokesčio fondo išlaidas dauginti iš tam tikro koeficiento, pavyzdžiui, 1,5.

Tai reikštų, kad darbuotojai, auginantys vaikus, įmonėms kainuotų pigiau. Iš esmės tai būtų taikoma moterims, kurios patiria konkurenciją – užtikrinti lygiavertes galimybes darbo rinkoje visiems, nepriklausomai nuo to, žmogus turi ar ne išlaikytinių.

– Dažnai keliamas ekonominis aspektas: pajamų neužtenka, o vaikas – tai mažiausiai 18 metų grynosios išlaidos.

V. Augustinavičius: Mokesčiai susideda iš kelių dalių: yra socialinis draudimas, tai yra įmokos būsimai pensijai, kita dalis – gyventojų pajamų mokestis.

Prezidentas pavasario sesijoje siūlys iniciatyvą, kuria būtų numatytas nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas šeimoms, susilaukusioms antro ar trečio vaiko. Ši lengvata būtų taikoma į priekį: nuo šių metų pradžios iki 2032 metų. Tikslas – kad žmonės nebijotų finansinių aplinkybių ir turėtų pozityvią paskatą susilaukti antro ar trečio vaiko.

Susilaukti antro ir trečio vaiko ryžtamasi vis rečiau. Tai susiję ir su tuo, kad santuokos sudaromos vėliau, todėl natūraliai vaikų susilaukiama mažiau.

[[ge:lrytas:lrytas:41368704]]

– Buvo išsakyta kritikos dėl poveikio biudžetui – kiek tai kainuos ir kaip bus amortizuojama netektis dėl tokios priemonės.

V. Augustinavičius: Valstybėje, kuri neturi gausių gamtinių išteklių, pagrindinis išteklius ir vertybė yra žmonės. Kiekvienas užaugintas vaikas ilgainiui sukuria didesnę ekonominę vertę, nei valstybė investuoja į jo auginimą.

Kalbant apie siūlomą GPM lengvatą, svarbu tai, kad ja būtų galima pasinaudoti iki 2040 metų. Tai reiškia, kad nebūtina lengvata pasinaudoti iš karto, o tada, kai pačiam žmogui tai būtų palankiausia. Tokiu atveju poveikis biudžetui būtų mažesnis, nes pasiskirstytų per ilgesnį laiką.

– Ypač regionuose prastas demografinis balansas. Ką galvojate apie paramą būsto įsigijimui, remontui regionuose?

V. Augustinavičius: Viena prezidento siūlytų priemonių – plėtoti ne socialinį, o municipalinį būstą. Tai reikštų, kad vidutines pajamas gaunančios šeimos, kurios negali įsigyti nuosavo būsto, bet nori susilaukti vaikų, galėtų gauti savivaldybės būstą su galimybe jį išsipirkti išperkamosios nuomos būdu.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas yra išsakęs įžvalgą, kuri galioja ir Lietuvai, kad žemas gimstamumo lygis gali būti susijęs ne tiek su apsisprendimu visai neturėti vaikų, kiek su sprendimo jų susilaukti atidėjimu.

Jei tai tiesa, finansinės paskatos turėtų būti kaip tik dabar taikomos – gal tik to ir tereikia.

– Ką manote apie viengungio mokestį?

V. Augustinavičius: Šią temą iškėlė profesorius Boguslavas Gruževskis. Profesorius, kalbėdamas apie instrumentus, pagrindžia, kad mokestiniai instrumentai yra pati galingiausia paskata skatinti vienokią ar kitokią žmonių elgseną.

Prezidento nuomone, tą reikėtų daryti ne per papildomą spaudimą, o per paskatas. Pakabintas vėzdas gali dar labiau pakenkti.

– Kaip pakomentuotumėte išmokų tėvams dydžius?

V. Augustinavičius: Kritiškai svarbu, kad šeimoms būtų prieinamas nemokamas švietimas, sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat svarbu, kad šios paslaugos būtų arti žmonių gyvenamosios vietos.

Šeimos politika tampa vis labiau aktuali visose institucijose.

Tikėtina, kad pavasario sesijoje bus priimtų naujų sprendimų dėl gimstamumo skatinimo, pirmiausia taikantis į finansinės naštos palengvinimą gyventojams.

– Gydant nevaisingumą gyventojai siūlo subsidijuoti brangias pagalbinio apvaisinimo procedūras.

V. Augustinavičius: Dirbtinis apvaisinimas iš dalies finansuojamas valstybės, tačiau diskutuojama, ar apimtis pakankama.

– R. Kuodi, ar, jūsų nuomone, nereikėtų agresyvesnės ekonominės, mokestinės, paskatų politikos matant esamą situaciją ir suprantant, kokias tai gali turėti pasekmes?

[[ge:lrytas:lrytas:41368647]]

R. Kuodis: Žmonija milijardą gyventojų pasiekė apie 1805 metus. Dabar turime apie 8, judame link 10 milijardų.

Todėl klausimas – ar turime verstis per galvą, siekdami bet kokia kaina didinti gimstamumą? Panašu, kad priežastys yra labiau kultūrinės nei ekonominės. O su kultūriniais veiksniais atitinkamai ir kovojama: praeis gal bevaikiškumo mada, kuri dabar ne mažiau svarbi nei ekonominės priežastys.

Prisitaikymo strategijoje jau daug laiko kalbu apie ateinančius humanoidus – jie bus kaip žmonės, tik šiek tiek kitokie. Kinija šioje srityje į priekį juda milžiniškais tempais. Palaipsniui judėsime į transhumanizmo amžių – atsiras neuroryšiai su serveriais ir panašiai.

Niekas negarantuoja, kad Žemė liks žmonių planeta – patys kuriame technologijas, patys perprogramuosime savo požiūrį į humanoidus.

– R. Dargi, esate trijų vaikų tėtis. Ką mąstote apie demografiją?

R. Dargis: Valstybė turi daug informacijos apie tai, padarytos ekstrapoliacijos, kur link mes judame, net ir pinigų tam nemažai skiriame, bet visiškai nėra koordinacijos: neturime centro, kuriame būtų formuojama mūsų valstybės ateities politika demografijos ir migracijos temomis.

[[ge:lrytas:lrytas:41368646]]

Viskas priklauso nuo to, ar mes čia matome prioritetą.

Tema kiekvienais metais taps vis aštresnė.

Gyventojų skaičių mums pataisė imigrantai – pabandykime nuimti apie 200 tūkst. imigrantų ir pažiūrėkime, kaip tuomet atrodys mūsų ekonomika.

Prognozuojama, kad 2045 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, kuri bus skirta senesnių žmonių išlaikymui, Lietuvoje papildomai turės padidėti 3,6 proc. Tai – milžiniški pinigai.

2004 m. Latvijoje darė tyrimą, kuris parodė, kad jaunimui šeima – trečioje vietoje, o 2022 m. – jau 22-oje vietoje pagal prioritetą.

Reikės galvoti, kaip mes užtikrinsime visas šalies sistemas, konstitucinius įsipareigojimus, pagaliau – šalies gynybą. Tai turi būti tautos išlikimo prioritetas kaip ir gynyba.

Mums neatėjo supratimas, kad tauta nebus amžina, jei ir toliau į priekį eisime tokiais skaičiais.

R. Kuodis: Kalbant apie finansus: tarkime, mums reikėtų dar 30 tūkst. vaikų per metus. Mokėtume po 100 tūkst. eurų, išleistume apie 3 proc. BVP. Tai – brangu, bet turime skaičiuoti ir kitus kaštus. Vaikų mažėjimas turi atlaisvinti pinigus iš švietimo – jie turi būti skiriami sveikatos apsaugai. Pinigų yra. Mums pirmiausia reikia daryti kažką su galvomis, o ne su piniginėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:41368644]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Pavasarį planuoja svarbius pokyčius auginantiems vaikus: diskusijose – net viengungio mokestis