EK šiam Lietuvos mokėjimo prašymui pritarė praėjusių metų lapkritį.
Su šiuo mokėjimo prašymu susijusios priemonės, kuriomis siekiama skatinti žaliąsias ir didelės pridėtinės vertės pramonės technologijas, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, įskaitant saulės, vėjo ir hibridinius sausumos įrenginius, ir gerinti elektros energijos kaupimo infrastruktūrą.
EK išmokėjo lėšas, gavusi palankią Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę. Kaip ir visoms valstybėms narėms, mokėjimai Lietuvai pagal RRF priemonę grindžiami veiklos rezultatais ir priklauso nuo sėkmingo nacionalinio plano įgyvendinimo.
K. Budrys apie santykius su Kinija: įmušęs kiaušinį į keptuvę, nebesulipdysi net su izoliacija
Šaliai skirta RRF plano dalis „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) iš viso numato 3,8 mlrd. eurų lėšų, iš kurių 2,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos, 1,55 mlrd. eurų – paskolos.
Anot Finansų ministerijos, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvą iš viso pasieks beveik 1 mlrd. eurų RRF lėšų.
Susiję straipsniai
Siekiant užbaigti šios priemonės įgyvendinimą iki 2026 m. pabaigos, valstybės narės turi iki rugpjūčio pasiekti visus rodiklius, o iki rugsėjo pabaigos pateikti paskutinius mokėjimo prašymus.
Šeštąjį mokėjimo prašymą Lietuva planuoja teikti kovo mėnesį, galutinį prašymą – rugsėjį.
2025 m. gruodžio duomenimis, Lietuva yra pasiekusi daugiau nei pusę RRF plano rodiklių – 123 iš 216, yra įgyvendinusi 73 iš 78 reformų veiksmus ir 50 iš 138 investicijų.