Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, jog šis siūlymas nėra pakankamai pagrįstas išsamiais duomenimis.
„Sprendžiant, ar didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, svarbu įvertinti, kaip tai paveiks skaidrumą, mokesčių surinkimą ir kovą su šešėline ekonomika.
Šiuo metu siūlymas didinti ribą nėra pagrįstas išsamiais duomenimis ir gali susilpninti jau veikiančias kontrolės priemones. Valstybės politika turėtų stiprinti sandorių atsekamumą ir viešųjų finansų stabilumą, o ne didinti rizikas“, – pranešime sakė I. Segalovičienė.
Susiję straipsniai
Tarptautinės organizacijos yra pabrėžusios, kad Lietuva vis dar praranda daug PVM pajamų. Anot Valstybės kontrolės, 2023 metais nesurinkta dalis siekė 15,1 proc. ir gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia 10 proc. 2024 m. grynieji pinigai sudarė apie 60 proc. visų atsiskaitymų Lietuvoje – tai didžiausia dalis euro zonoje.
ELTA skelbė, kad Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis siūlo 3 kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą. Jis Seime įregistravo tai numatančias įstatymo pataisas.
Jei parlamentas pritartų, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galėtų būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų jau šių metų lapkričio 1 d.
R. Žemaitaitis savo iniciatyvą argumentuoja tuo, kad „Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais“. Prie argumentų, kodėl reikėtų didinti atsiskaitymų grynaisiais sumą, jis nurodo ir tai, kad Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas finansinių institucijų klientų aptarnavimo tinklas.