„Iki šiol įvairias pinigines sankcijas administruoja kelios dešimtys skirtingų institucijų, todėl duomenų apsikeitimas dažnai vyksta siunčiant popierinius dokumentus, o skolų išieškojimo praktika skiriasi. VMI tapus vieninteliu šių baudų administratoriumi, vieno langelio principu užtikrinsime geresnį gyventojų ir įmonių informavimą, skatinsime sąmoningumą“, – teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento vadovė Džiuginta Balčiūnienė.
Daugiau aiškumo gyventojams
Visos teismų ir kitų institucijų paskirtos baudos VMI bus perduodamos skaitmenizuotu būdu ir gyventojams aiškiai matomos prisijungus prie Mano VMI. Čia jas bus galima ir patogiai apmokėti.
Susiję straipsniai
Vienas svarbiausių pokyčių – laiku nesumokėtas baudas VMI galės pati nurašyti iš skolininko banko sąskaitos, prieš tai priminusi apie pradelstas sumokėti baudas. Šiuo metu susidariusios skolos iš karto perduodamos antstoliui.
VMI Nepriemokų administravimo departamento patarėja Irina Gavrilova sako, kad prieš pradedant išieškojimą, gyventojai bus informuojami ir turės galimybę geranoriškai padengti susidariusias skolas, taip išvengdami papildomų išlaidų.
„Šie pokyčiai pirmiausia orientuoti į sąžiningus skolininkus – žmones, kurie baudą praleido netyčia. Pavyzdžiui, jei automobiliu važiuojantį gyventoją užfiksavo greičio matuoklis, tačiau jis nepastebėjo baudos pranešimo ar laiku nepasitikrino el. pašto, tokia nedidelė bauda šiandien gali išaugti kelis kartus, nes perduodama antstoliui“, – teigia I. Gavrilova.
Anot jos, kai išieškojimą iš skolininko sąskaitos vykdys VMI, bus taikomas tik nedidelis Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS) administravimo mokestis, kartu su bankų taikomu lėšų pervedimo mokesčiu dabar siekiantis apie 2 eurus.
Kada bus kreipiamasi į antstolį?
Šiuo metu, jei skola perduodama antstoliui, gyventojui tenka padengti ne tik pačią baudą, bet ir vykdymo išlaidas, kurios neretai kelis kartus viršija pradinę sumą.
„Antstolio išlaidas sudaro būtinosios išlaidos ir atlygis už atliktus veiksmus, todėl jos neretai kelis kartus viršija pačią baudą. Pavyzdžiui, už 50 eurų baudą vienam gyventojui teko sumokėti net 173 eurus vykdymo išlaidų, o išieškant 150 eurų baudą – papildomai beveik 170 eurų“, – pažymi Dž. Balčiūnienė.
Į antstolius nuo šių metų liepos bus kreipiamasi tik tais atvejais, kai išieškoti skolos iš asmens sąskaitų nepavyks, pavyzdžiui, jose nebus pakankamai lėšų, asmuo neturės sąskaitų bankuose, arba jei antstolis jau vykdo kitų skolų išieškojimą iš to paties asmens ir jis turi turto ar pajamų.
Projektas „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ finansuojamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Lietuvos biudžeto lėšų. Jis įgyvendinamas kartu su Informatikos ir ryšių departamentu, Nacionaline teismų administracija ir VĮ Registrų centru.
Daugiau informacijos apie projektą rasite VMI svetainėje.