Daugelis apie tokią el. bankininkystės funkciją nė nežino: kuo anksčiau pakeiskite šiuos nustatymus

Kibernetinio sukčiavimo mastai nuolat auga – per 2025 m. iš lietuvių buvo išviliota 20,5 mln. eurų – beveik trečdaliu daugiau nei buvo išviliota per tą patį laikotarpį 2024 m. Vartotojai dažnai pamiršta, kad daugybė saugumo priemonių prieinamos jų telefonuose.

Pavyzdžiui, jei neplanuojate keliauti, savo elektroninės bankininkystės paskyroje galite išjungti atsiskaitymų užsienyje arba internetu galimybę. Jei staiga prireikia ką nors pirkti – funkciją galite įjungti per kelias sekundes, o po pirkimo – vėl išjungti.

Tai padeda apsisaugoti ir nuo telefoninių sukčių, kurie dažnai skambina būtent iš užsienio: „Kiekvienas papildomas žingsnis, kuris sukuria barjerą tarp sukčių ir jūsų pinigų, gali būti naudingas. Sukčių tikslas – kad viską atliktumėte kuo greičiau ir kuo mažiau galvodami. Todėl papildomi ribojimai gali būti naudingi ir tokiais atvejais“, – sako Rolandas Norvilas, banko „Bigbank“ vadovas Lietuvoje.

Būtent saugumo tikslais specialistas pataria šiuos nustatymus pakeisti kuo anksčiau:

Nustatykite mažesnį dienos atsiskaitymo limitą kasdieniam naudojimui.

Atsiskaitymų užsienyje galimybę verta laikyti išjungtą iki tol, kol suplanuosite kelionę.

Jei pametėte kortelę, naudokite funkciją „Užblokuoti kortelę“ programėlėje, užuot iškart skambinę į banką. Jei kortelę vėliau rasite striukės kišenėje, galėsite ją atblokuoti vienu paspaudimu.

Pirkiniams nedidelėse ar nežinomose elektroninėse parduotuvėse naudokite virtualias korteles – jas galima sukurti, panaudoti vieną kartą ir ištrinti vos per keletą minučių. Tokiu atveju išvengsite galimo jūsų įprastos banko kortelės duomenų nutekinimo. Susikurkite ramybę su automatiniais mokėjimais ir elektroninėmis sąskaitomis

JAV Vartotojų finansinės apsaugos biuro (CFPB) tyrimai rodo, kad automatiniai mokėjimai („Autopay“) sumažina vėluojančių atsiskaitymų tikimybę daugiau nei 20 procentinių punktų. Tad viena didžiausių klaidų, kurią daro vartotojai – pasikliauja savo atmintimi mokėdami už komunalines paslaugas, internetą ar draudimą.

Lietuvoje daugelis vis dar įpratę kiekvieną mėnesį rankiniu būdu suvesti skaitiklių rodmenis ir daryti pavedimus savarankiškai. Tačiau kur kas efektyvesnis būdas – užsisakyti elektronines sąskaitas (automatinį sąskaitų apmokėjimą).

Bankas pats gauna duomenis iš paslaugų teikėjo ir automatiškai apmoka sąskaitą nustatytą dieną. Tokia galimybė yra prieinama tiek apmokant telekomunikacijų paslaugų tiekėjų sąskaitas, tiek apmokant sąskaitas už elektrą, dujas ir kitas paslaugas. Taip galima sutaupyti ne tik laiko, bet ir išvengti delspinigių už pamirštas apmokėti sąskaitas.

„Daugelis klientų vengia automatinių mokėjimų bijodami prarasti kontrolę, tačiau efektas yra priešingas – tai suteikia daugiau laisvės, – teigia R. Norvilas. – Automatizuodami šitokias būtinąsias išlaidas, jūs panaikinate papildomą psichologinį krūvį.

Jums nebereikia prisiminti datų, o el. bankininkystėje visada matote tikrąjį likutį – tuos pinigus, kuriuos realiai galite leisti savo malonumui, nes būtinosios išlaidos jau būna „rezervuotos“ jūsų sistemoje. Kai kurie baiminasi, kad tokiu atveju praleis išsipūtusias sąskaitas, tačiau automatiniams mokėjimams galima nustatyti ir limitus – pasiekus tam tikrą ribą, galite būti informuoti.“

Praėjusių metų „Bigbank“ apklausa rodo, kad net 29 proc. Lietuvos gyventojų neturi santaupų. Daugelis tokių gyventojų teigia, kad taupyti nėra už ką, tačiau pasinaudojus periodinių mokėjimų funkcija, taupyti galima to beveik nepastebint, net jeigu turimos pajamos nėra labai didelės. Būtent dėl paprastumo ir nepastebimumo periodinius mokėjimus rekomenduoja daugelis finansų ekspertų.

Net jeigu kas savaitę ar kas mėnesį į investicinę sąskaitą ar indėlį pervesite vos keliasdešimt eurų, pavyzdžiui, vos tik gavus atlyginimą, ilgainiui gali susidaryti ganėtinai apvali suma – 50 eurų per mėnesį su vos 3 proc. grąža per 10 metų gali virsti daugiau kaip 7 000 eurų (iš kurių net 1 000 sudarytų grąža), o su 6 proc. grąža per 10 metų galima pasiekti ir 8 300 eurų.

Tai – neskausmingas būdas sukaupti pinigų didesniam pirkiniui ar tiesiog suformuoti finansinę pagalvę. Tiesa, R. Norvilas pastebi, kad taupyti galima net ir nepervedant pinigų niekur kitur: „Verta pasitikrinti, ar jūsų bankas nemoka palūkanų tiesiog už lėšų likutį kasdienėje atsiskaitomojoje sąskaitoje. Tai vienas paprasčiausių būdų įdarbinti pinigus – jie auga patys, kol guli sąskaitoje ir laukia, kol bus panaudoti pirkiniams.“

2025 m. „Talker Research“ apklausa parodė, kad vidutiniškai poros apie pinigus ginčijasi 58 kartus per metus – daugiau nei kartą per savaitę. Dažniausiai nesutarimų kyla ne dėl lėšų trūkumo, o dėl skaidrumo stokos, pamirštų bendrų išlaidų ar netinkamo jų paskirstymo. Šiuolaikinė elektroninė bankininkystė gali padėti išspręsti nemažą dalį tokių ginčų – ji gali pasiūlyti bendros sąskaitos galimybę arba automatiškai padalinti tam tikras išlaidas.

Naudodamiesi tokiomis funkcijomis, galite daug paprasčiau stebėti bendrą biudžetą ir aiškiai matyti, kas ir už kokias paslaugas ar pirkinius moka, taip pat pasidalinti įvairiomis išlaidomis ne tik su antrąja puse, bet ir su kitais šeimos nariais.

Tokios funkcijos yra ne tik patogus įrankis, bet ir puiki priemonė ugdyti vaikų finansinį raštingumą. Įtraukdami vyresnius vaikus, kad ir jie matytų tam tikras išlaidas, arba skirdami jiems atskirą biudžetą bendroje sistemoje, tėvai gali mokyti finansinės atsakomybės, taupymo ir prioritetų nustatymo saugioje aplinkoje.