„Viršvalandžiai ir papildomas darbas dažnai painiojami, tačiau tai nėra tas pats. Viršvalandžiai reiškia tą patį darbą, atliekamą viršijant nustatytą darbo laiką. O papildomas darbas reiškia naujas funkcijas ar atsakomybes, kurios gali būti atliekamos ir darbo metu, atskirai dėl to susitarus“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pasak jos, pernai įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai dar labiau pabrėžia skaidrumo svarbą, kai darbuotojui patikimos papildomos pareigos ar projektai.
„Jei darbuotojui skiriamas papildomas darbas, turi būti aiškiai susitarta, kokias papildomas funkcijas jis atliks, kokia bus jų apimtis ir koks atlygis bus mokamas. Kitaip tariant, papildomas darbas negali būti suprantamas kaip savaime atsirandanti pareiga“, – aiškina E. Staniulionė.
Žinomas alaus gamintojas atleidžia tūkstančius darbuotojų: šių gėrimų vartojimas drastiškai smuko
Kad nekiltų nesusipratimų, patariama dėl papildomo darbo ar viršvalandžių tartis iš anksto ir susitarimus fiksuoti raštu.
„Tiek papildomas, tiek viršvalandinis darbas galimas tik gavus darbuotojo sutikimą. Toks susitarimas gali būti fiksuojamas įvairiai – nuo laisvos formos dokumento iki susirašinėjimo elektroniniu paštu. Pakanka užfiksuoti darbdavio prašymą dirbti papildomai ir darbuotojo sutikimą“, – sako E. Staniulionė.
Susiję straipsniai
Anot jos, aiškūs susitarimai padeda išvengti situacijų, kai darbuotojas papildomai dirba savo iniciatyva, tačiau vėliau kyla klausimų dėl darbo laiko apskaitos ar apmokėjimo. Tai ypač aktualu organizacijose, kuriose taikomi lankstūs ar hibridiniai darbo modeliai.
Viršvalandžių kiekis ribojamas
Nors viršvalandžiai neretai laikomi galimybe uždirbti daugiau, jų kiekis yra ribojamas. Pagal Darbo kodeksą, per savaitę galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutinka dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę.
„Net ir tokiu atveju turi būti laikomasi bendrų darbo laiko ribų. Vidutinė darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo diena negali būti ilgesnė nei 12 valandų. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama būtent šių bendrų limitų laikymosi svarba“, – pažymi pašnekovė.
Per metus viršvalandžių trukmė taip pat ribojama – ji negali viršyti 180 valandų. Jei organizacijai reikalingas didesnis darbuotojų įsitraukimas, galima tartis ir dėl papildomo darbo ar naujų funkcijų, tačiau tokiu atveju taip pat turi būti aiškiai apibrėžta jų apimtis bei atlygis.
Darbo kodeksas numato, kad už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Už darbą poilsio dieną mokama dvigubai, o už darbą švenčių dieną ar naktį – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis. Tad papildomo uždarbio gali tikėtis tie, kuriems teks dirbti per artimiausias šventes – Kovo 11-ąją ar per Velykas.
Didesnio atlygio šiemet taip pat gali tikėtis dirbsiantys Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.).