Posėdyje Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pristatė formulės keitimo siūlymus. Darbdaviai siūlo į formulę neįtraukti ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo.
Anot A. Maldutytės, remiantis Lietuvos banko (LB) pristatytu MMA apskaičiavimą pagal sutartą formulę 2024-iesiems metams, vertinamas praėjusių metų vidutinis darbo užmokestis (VDU) be priedų, priemokų ir premijų, pridedama ne tik einamųjų, 2023-iųjų, metų prognozė, bet ir ateinančių, 2024-ųjų, metų VDU prognozė, o tai yra klaidinga.
„Protingai atrodytų, kad nustatant MMA 2024-ųjų metų sausio 1-ai dienai, neturėtų būti imamas 2024-ųjų metų vidutinio atlyginimo augimas“, – posėdyje teigė ji.
Susiję straipsniai
Anksčiau ji Eltai teigė, jog pridedant dar ir ateinančių metų augimą, VDU augimas yra iššaukiamas priverstinai, o ne pagal rinkos situaciją.
Be to, nuo 2017 m. įtvirtinta, jog MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.
Pasak A. Maldutytės, siūloma palikti tą patį intervalą, tačiau nuo šiol vertinti bendrą ES vidurkį, atsižvelgiant į per pastaruosius penkerius metus sparčiai augančią MMA.
Tuo metu profesinių sąjungų atstovai nesutiko su siūlymais, argumentuodami, jog tai prisidėtų prie mažesnio MMA augimo.
„Darbdavių organizacijos pateikti pasiūlymai keisti MMA nustatymo formulę iš pirmo žvilgsnio gal ir gali atrodyti kaip techninis metodikos patikslinimas, tačiau ekonominė šių pakeitimų esmė yra aiški – siūloma formulė sistemingai mažintų MMA augimo tempą ir silpnintų jos ryšį su realia darbo užmokesčio dinamika, kam turbūt profesinės sąjungos nenorėtų pritarti.
Tai turbūt pakankamai kardinaliai keistų ir pačios valstybės kursą“, – posėdyje teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Dalia Jakutavičė.
Savo ruožtu A. Maldutytė pažymėjo, kad tikslas yra ne mažinti MMA, o įvertinti formulės atitikimą dabartinei ekonominei situacijai, darbo našumo dinamikai ir verslo konkurencingumui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovas Titas Budreika teigė, jog ministerija sutinka su Lietuvos darbdavių konfederacijos iškelto klausimo problematika, todėl siūlo jo nagrinėjimui suburti darbo grupę.
„Iš esmės, mes sutinkame su problematika, kurią iškėlė darbdavių konfederacija. (…) Tam tikri iššūkiai ekonomikai su atlyginimų augimu atsiranda“, – posėdyje teigė jis.
„Šiai dienai siūlytume tokį variantą, nors idėjai tikrai pritariame, bet galbūt galėtume sukurti kažkokį darbo formatą, darbo grupę, iš ministerijų visų pirma – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, EIM, gal ir Finansų ministerijos, jei yra poreikis, kuriame galėtume išdiskutuoti bendrą pasiūlymą ir atnešti į Trišalę tarybą svarstymui“, – pridūrė EIM atstovas.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministrė Aušra Putk sakė, jog profesinėms sąjungoms ir darbdaviams sutarus peržiūrėti formulę, šį siūlymą institucija palaikytų, tačiau būtų svarstomi pokyčiai nustatant MMA jau 2028-iesiems metams.
„Pati diskusija labai reikalinga, apie formulę kalbėti reikia. (...) Pats laikas dabar netinkamas kalbėti apie 2027 metų MMA nustatymą, nes yra šiek tiek per vėlu pačiam procesui. Turbūt galėtume kalbėti dėl formulės keitimo, jei būtų sutarimas tarp profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų dėl formulės keitimo, galvojimo, kad reikia ją peržiūrėti, tikrai palaikytume, bet turbūt jau kalbant apie 2028-uosius metus“, – posėdyje sakė ji.
MMA šiemet siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – augo 11,1 proc., tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.