Šiandien situacija yra iš esmės pasikeitusi. VMI duomenimis, per mažiau nei dešimtmetį PVM atotrūkis sumažėjo beveik perpus, o nacionalinio biudžeto pajamos iš surinktų mokesčių išaugo 2,7 karto. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės Editos Janušienės, šiuos pokyčius lėmė nuosekliai įgyvendinti skaitmeninės transformacijos sprendimai.
Sisteminiai pokyčiai, paremti duomenimis
Ilgą laiką mokesčių administravimas Lietuvoje buvo grindžiamas skirtingose sistemose kaupiamais duomenimis ir pavienėmis kontrolės priemonėmis. Toks modelis ribojo galimybes laiku identifikuoti neatitikimus ir efektyviai į juos reaguoti.
Susiję straipsniai
„Norint pasiekti tvarių rezultatų, būtina turėti sistemą, kuri leistų matyti visumą ir sprendimus priimti remiantis tiksliais duomenimis“, – pažymi E. Janušienė.
Reaguojant į šiuos iššūkius buvo sukurta išmanioji mokesčių administravimo sistema i.MAS, tapusi vienu svarbiausių pastarojo dešimtmečio VMI projektų.
Nuo duomenų rinkimo – prie jų įgalinimo
Pirmasis reikšmingas i.MAS etapas buvo 2017 metais startavusi i.SAF sistema, paskatinusi verslą teikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Tai leido VMI pirmą kartą sistemiškai matyti realius sandorių srautus ir identifikuoti neatitikimus.
Per penkerius metus PVM atotrūkis sumažėjo nuo 26,9 iki 18,5 proc., o sukaupti duomenys tapo pagrindu tolimesniems sprendimams.
Vystant duomenimis grįstą mokesčių administravimą, 2021 metais pradėjo veikti išmanioji mokesčių kontrolės sistema i.KON. Ji leido pereiti nuo pavienių patikrinimų prie nuolatinės rizikų stebėsenos ir operatyvesnio reagavimo. Šios sistemos pagrindu valstybės biudžetas kasmet papildomas apie 60 mln. eurų.
Svarbiu sisteminiu pokyčiu tapo ir 2024 metais pradėtas taikyti PVM deklaracijų vertinimas realiu laiku. Šis modelis leidžia klientams apie deklaracijos neatitikimus sužinoti dar prieš pradedant kontrolės veiksmus ir juos operatyviai ištaisyti, taip sumažinant galimas finansines pasekmes, įskaitant delspinigius. VMI duomenimis, net 80 proc. iš 6 tūkst. vertintų klientų klaidas ištaisė savarankiškai, o valstybės biudžetas buvo papildytas 37 mln. eurų.
Rezultatai, atspindintys pokyčių mąstą
Anot E. Janušienės, įdiegus šiuos bei kitus skaitmeninės transformacijos sprendimus, nacionalinio biudžeto pajamos išaugo 2,7 karto – nuo 6,7 mlrd. 2015 metais iki 18,1 mlrd. eurų 2024 metais. PVM atotrūkis per tą patį laikotarpį sumažėjo perpus – nuo 26,9 proc. iki 13,2 proc.
„Šie rodikliai atspindi ne tik efektyvesnį mokesčių surinkimą, bet ir platesnius mokesčių sistemos pokyčius – didesnį skaidrumą, sąžiningesnę konkurencinę aplinką ir tvaresnę mokesčių sistemą. Siekdami dar labiau didinti mokesčių skaidrumą, jau esame parengę kompleksinį planą, kurio įgyvendinimas, tikimasi, leis papildyti biudžetą dar 108 mln. eurų“, – teigia VMI vadovė.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.