Po nemalonaus incidento parduotuvėje – atviras vilnietės prisipažinimas: „Išraudau ir pasimečiau“

Su portalo Lrytas redakcija susisiekusi vilnietė Indrė pasakojo prieš kurį laiką patekusi į panašią situaciją.

„Parduotuvėje dedant į maišelį bandelę, ši netyčia išslydo iš rankų ir nukrito ant grindų. Tąkart išraudau ir pasimečiau – juk nei pati valgysiu tokią bandelę, nei padėsiu atgal prie kitų kepinių. Mokėti už ją irgi nesinorėjo.

Ką padariau – pakėliau ją nuo žemės ir įdėjau į žemiau lentynoje esančią talpą, kur įprastai laikomi maišeliai bandelėms. Tuo metu ji buvo tuščia. Manau, kad pasielgiau neteisingai, tačiau vis dar nežinau, ką iš tiesų reiktų daryti tokiu atveju“, – pripažino Indrė.

Kitas parduotuvėje įvykęs incidentas prieš kelias savaites buvo aptartas socialiniuose tinkluose. Žmonių susidomėjimo sulaukė istorija, kai garbaus amžiaus vyras vienoje parduotuvėje išmetė agurkų stiklainį, o šis sudužo.

„Po kelių sekundžių greitu žingsniu priėjo administratorė. Ji buvo aiškiai susierzinusi. Pažiūrėjo į šukes, į išsiliejusį sūrymą ir staigiai pasakė, kad dabar visa tai reikės sutvarkyti ir už sudužusį stiklainį sumokėti“, – pasakojo situaciją matęs kitas parduotuvės lankytojas.

Pastarasis, tiesa, pagailėjęs senolio, pats isumokėjo už agurkus.

„Vėliau paaiškėjo, kad už sudužusį stiklainį mokėti niekas nereikalavo. Administratorė taip pasakė tik apimta emocijų, nes reikėjo sutvarkyti netvarką“, – pasakojo pirkėjas.

Nors vienuose prekybos tinkluose tokie atvejai nutinka rečiau, kituose, kaip teigiama, kone kasdien, visi tvirtina beveik vienbalsiai – jei pirkėjas netyčia sugadina dar neįsigytą prekę, už ją sumokėti jam nereikia.

„Pavyzdžiui, jei klientas, eidamas pro lentyną, netyčia kliudo prekę ir ji nukrenta bei sudūžta – tai laikoma netyčiniu veiksmu“, – komentuoja „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.

„Jei netyčia nuvirs ir suduš prekė, ar iš rankų išslys pomidorų padažo indelis, pirkėjai jaudintis neturėtų – už tai tikrai nereikės susimokėti.

Nutikus nelaimei, kažkam suskilus ar išbirus, užtenka pakviesti parduotuvės darbuotoją, kad galėtume sutvarkyti tą vietą“, – antrina prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Su tuo sutinka ir „Rimi“ bei „Lidl“ atstovai. Tiesa, pastarojo prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė akcentuoja, kad parduotuvės išplanuotos taip, jog jose būtų patogu apsipirkinėti tiek naudojantis pirkinių vežimėliu, tiek krepšeliu.

„Erdvės tarp parduotuvės lentynų taip pat yra gana plačios, kad apsiperkant nebūtų kliudomos sudėtos prekės“, – priduria ji.

Kiek kitaip tokių situacijų sprendimą formuluoja prekybos tinklas „Norfa“.

„Už pirkėjo sugadintą prekę paprastai atsako jis pats. Vis dėlto parduotuvės darbuotojai dažnai pirkėjų nebaudžia, jei tai įvyko netyčia“, – teigia Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai.

Vis tik piktavališkai nusprendus padaryti žalos, tokie veiksmai nepastebėti neliks. Sumokėti už parduotuvėje sugadintą prekę tokiu atveju teks – tai užtikrina visų kalbintų prekybos tinkų atstovai.

„Jei nustatoma, kad asmuo taip elgėsi tyčia arba akivaizdžiai neatsargiai – pavyzdžiui, mėtė prekes ar kitaip jas niokojo – jis gali būti įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti situaciją ir kontekstą“, – nurodo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

„Tokiais atvejais mes kreipiamės į policiją ir nuostolius tenka atlyginti“, – priduria „Iki“ atstovė G. Kitovė.

Tiesa, „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė L. Skersytė patikina, kad šio prekybos tinklo parduotuvėse tokių atvejų pasitaikę dar nėra.

Tuo metu Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba (VVTAT) informuoja, kad pasiteiravimai dėl prekybos centruose sudaužytų ar sugadintų prekių – ne naujiena.

„Pavyzdžiui, dėl netyčia sudaužyto vazono, vaiko sudaužyto puodelio, nutrūkusios pirkinių krepšelio rankenos ir dėl to sudužusių gėrimų, užkliudyto ir sudaužyto televizoriaus, vaiko įplėštos knygutės ir pan. Tokiais atvejais vartotojai teiraujasi, ar privalo atlyginti pardavėjui sugadintos prekės kainą“, – sako tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

Aiškėja, kad prekybos tinklai į situacijas, kai prekės sugadinamos netyčia, žiūri pakankamai geranoriškai – D. Malinauskienės teigimu, parduotuvėje sugadinta ar sudaužyta prekė iššaukia deliktinę atsakomybę, kuri nesusijusi su sutartiniais vartojimo santykiais.

Kitaip tariant, žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

„Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Taigi, jei prekė sugadinta dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas turi už ją sumokėti, už mažamečio vaiko veiksmus atsako tėvai arba globėjai.

Tokio nuostolio apmokėjimo suma nustatoma pagal žalos dydį, t. y., parduotuvės administracijos darbuotojas turėtų pateikti prekės įsigijimo kvitą ar kitą pirkimą patvirtinantį dokumentą ir taip įrodyti jos vertę“, – teigiama VVTAT komentare.

Svarbu atkreipti dėmesį į kelis niuansus. Pirma – visais atvejais, kaip pažymi VVTAT, kaltė turi būti įrodyta.

Taip pat prekės parduotuvėje turi būti išdėstytos tinkamai – su pakankama vieta praėjimui, saugiu išdėstymu.

„Taigi, siekiant nustatyti padarytos žalos priežastį, reikėtų įvertinti prekių išdėstymo atitikimą reikalavimams.

Pirkėjui nesutinkant su prekybos centro administracijos (nukentėjusiosios šalies) nurodytu žalos dydžiu ar pateiktu kaltinimu, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali priimti sprendimus dėl turtinės žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo“, – pažymi D. Malinauskienė.