VMI kuria naują mokesčių administravimo platformą: visos paslaugos bus vienoje vietoje

Anot VMI Veiklos darbo grupės vadovės Astos Butkuvienės, per pastarąjį dešimtmetį VMI įgyvendino skirtingus skaitmeninius sprendimus, leidusius tiksliau identifikuoti mokesčių neatitikimus ir didinti skaidrumą. Dabar skaitmeninės transformacijos kelyje prasideda naujas etapas, orientuotas į paslaugų kokybės gerinimą ir jų patogumą VMI klientams.

„Dauguma mūsų sistemų kurtos prieš du dešimtmečius, tad net ir nuolatos tobulinamos nebeatitinka šių dienų poreikių ir lūkesčių – duomenys jose yra išskaidyti ir neefektyviai naudojami. Siekiant gerinti mokesčių administravimo procesą, skaitmeninė transformacija yra būtina, o jos ašimi taps skirtingas sistemas pakeisianti nauja mokesčių administravimo platforma“, – sako A. Butkuvienė.

Planuojama, kad naujoji mokesčių administravimo platforma (MAP) taps pagrindine platforma, per kurią bus pasiekiamos visos VMI teikiamos paslaugos. Kol visi procesai bus perkelti į naują platformą, esamos sistemos veiks lygiagrečiai, tačiau ilgainiui didžioji dalis funkcijų bus sujungta vienoje aplinkoje.

Svarbiausia platformos dalis – nauja VMI savitarnos svetainė, skirta elektroninių paslaugų teikimui. Joje vartotojai galės rasti svarbiausią su VMI teikiamomis paslaugomis susijusią informaciją, o prisijungę prie savo paskyros matys jiems asmeniškai skirtą informaciją ir galės naudotis visomis paslaugomis.

Savitarnos svetainėje bus integruotas visų VMI paslaugų katalogas, taip pat bus sujungti skirtingų sistemų siunčiami asmeniniai pranešimai – visus juos bus galima rasti savitarnos platformos pranešimų skiltyje. Tvarkyti atstovavimus bei įgaliojimus taip pat bus paprasčiau, nes VMI klientams nebereikės jungtis prie skirtingų sistemų.

Kartu keisis ir deklaravimo principai. Ilgainiui tradicines deklaracijų formas pakeis interaktyvūs vedliai, kuriami pagal jau pasiteisinusį gyventojų pajamų deklaravimo modelį, padedantį paprasčiau deklaruoti pajamas daugiau kaip 2 mln. Lietuvos gyventojų.

Anot A. Butkuvienės, įdiegus vedlio principą sumažinamos laiko sąnaudos, reikalingos deklaracijai užpildyti, klaidų tikimybė, taip pat mažėja VMI darbuotojų įsitraukimo poreikis.

„VMI duomenimis, naudodamiesi vedliu, be papildomų patikslinimų pajamų deklaraciją iš pirmo karto pateikia apie 60 proc. gyventojų. Geri rezultatai paskatino tą patį principą taikyti ir kitose srityse, todėl ateityje vietoje tuščių formų vartotojams bus pateikiamos iš anksto užpildytos deklaracijos, parengtos remiantis turimais duomenimis. Vartotojams beliks patikslinti informaciją ir patvirtinti deklaraciją, o mokesčius bus galima sumokėti tiesiogiai sistemoje“, – sako VMI atstovė.

Numatoma, kad dalis duomenų į platformą bus perduodama automatiškai, pavyzdžiui, iš apskaitos sistemų, taip dar labiau mažinant rankinio įvedimo poreikį.

Skaitmenizacija leis optimizuoti ir kitus administracinius procesus. Vienas iš pavyzdžių – paveldėto turto apmokestinimas, kuris iki šiol reikalavo kelių atskirų kliento veiksmų skirtingose institucijose.

Įdiegus naują modelį, notaro informacinė sistema galės tiesiogiai perduoti duomenis VMI, todėl klientui pačiam nebereikės kreipti dėl mokesčių sumos apskaičiavimo. Klientas galės ją sužinoti ir sumokėti prisijungęs prie VMI savitarnos. Tai leis reikšmingai sutrumpinti procesą ir sumažinti administracinę naštą.

Skaičiuojama, kad tokie sprendimai gali sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį 80–90 proc., o atskirų paslaugų suteikimo laiką sutrumpinti iki 80 proc.

Pasak A. Butkuvienės, paslaugų kokybė ir jų paprastumas sąžiningiems mokėtojams padeda laiku ir teisingai sumokėti mokesčius, o tai svarbu siekiant užtikrinti sklandų mokesčių surinkimą ir didesnį sistemos skaidrumą. Todėl žengiant skaitmeninės transformacijos keliu, didelis dėmesys skiriamas klientų patirčiai.

„Pokyčiai visuomet yra iššūkis, todėl labai svarbu juos įgyvendinti taip, kad klientams naudotis paslaugomis būtų dar paprasčiau. Apklausos rodo, kad klientų pasitenkinimo VMI teikiamomis paslaugomis vertinimas siekia beveik 8,8 balo iš 10 – tai išties puikus rezultatas, kurį siekiame ne tik išlaikyti, bet ir dar labiau pagerinti“,– sako A. Butkuvienė.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.