Kėdainiuose – šokiruojanti situacija: pusantro mėnesio be vandens gyvenę žmonės sulaukė sąskaitų ir grasinimų

2026 m. kovo 27 d. 13:20
Eglė Kuktienė
21-asis amžius, Lietuva, Kėdainiai. Kultūros sostinė. Kol vieni įspūDIDINGAI mini svarbias Lietuvai datas, džiaugiasi kultūriniais renginiais, kiti įspūdDIDINGAI SUNKIAI sukasi jau pusantro mėnesio neturėdami vandens. Ir ne todėl, kad yra nemokūs ar prasiskolinę. O todėl, kad šalta žiema ir gilus įšalas užšaldė vandenį tiesiog vamzdynuose, esančiuose žemėje.
Daugiau nuotraukų (7)
Beveik du mėnesius trukusi šalčio banga apnuogino ne tik netinkamai įrengtos infrastruktūros problemą, bet ir tragišką vietos valdžios bei komunalininkų požiūrį į paprastą žmogų. Dar keisčiau tai, kad antrą mėnesį neturint vandens, gyventojams sąskaitos už tą vandenį kaip ėjo, taip ir eina.
Gyvena be vandens, o įmonė teigė apie tai nieko nežinojusi
Kėdainietė Dalia – viena iš tų, kuriems ši žiema tapo tikru išgyvenimo iššūkiu. Moteris gyvena Šėtos ir Juodkiškio gatvių sankirtoje. Jos kasdienybė ir taip nėra lengva – po sudėtingos klubo operacijos kiekvienas žingsnis jai kainuoja pastangas ir skausmą. Tačiau nuo sausio pabaigos jos gyvenimas tapo nepakeliamas, mat vieną dieną tiesiog dingo vanduo.

Pasibaigus žiemai aiškėja šildymo sąskaitos: sausį išlaidos šoktelėjo 60 procentų

„Nuo sausio 30 dienos neturiu vandens. Man sakė, kad neva dėl įvado, bet bent pas mane jis neužšalęs. Problema yra jų pusėje. Patys „Kėdainių vandenų“ darbuotojai man prasitarė, kad pakloti per siauri vamzdžiai, jie seni, daug metų nieko nedaryta. Jie tiesiog bijo tuos vamzdžius judinti, kad neprisidarytų dar daugiau problemų, nes viskas ten laikosi „ant garbės žodžio’“, – pasakoja nukentėjusioji.
Taigi akivaizdu, kad moteris apie situaciją informavo komunalininkus, o šie atsiuntė į įvykio vietą darbuotojus, kurie moteriai ir papasakojo situaciją.
Darbuotojai buvo nuvykę net keturis kartus. Tačiau vėliau įmonė moteriai teigs, kad nei šie Dalios skundai, nei keturi komunalininkų vizitai net nėra registruoti jų sistemoje.
Taigi, komunalininkams techniškai net nežinant, kad Dalia neturi vandens, ji, po operacijos ir taip vos paeinanti, buvo priversta pati pirktis geriamąjį vandenį parduotuvėse.
„Vos nueidavau iki parduotuvės, vos pareidavau tempdama tuos butelius. O ką daryti? Nei nusiprausti, nei valgyti pasigaminti juk negaliu“, – guodžiasi ji.
Analogiška situacija buvo garsiai nuskambėjusi ir anksčiau, kai vanduo dingo J. Biliūno gatvėje. Tada žiniasklaidai „Kėdainių vandenys“ patikino, kad visiems to reikalingiems jie atveža geriamojo vandens.
Dalia, perskaičiusi straipsnį, dar kartą paskambino į įmonę, pasakė, kad neturi vandens dėl užšalusių vamzdžių, ir paprašė ir jai atvežti geriamojo vandens. Tačiau atsiliepusios darbuotojos atsakymas nenudžiugino. Pasak Dalios, jai buvo atsakyta, kad įmonė jokio vandens nevežioja ir apskritai darbuotoja esą pirmą kartą girdi tokius dalykus.
Tik po pakartotino žiniasklaidos įsikišimo moteriai galiausiai buvo pristatyta geriamojo vandens. Tačiau vanduo buteliuose neišsprendžia esminių higienos poreikių.
„Neturiu kaip nusiprausti, einu į pirtį. Už pirtį moku po 10 eurų kaskart. Važiuoju į kitą miesto galą išsiskalbti drabužių kiekvieną savaitę. Kas man tai kompensuos? Bent į pirtį leistų nuvažiuoti nemokamai, bet ne – už viską turiu mokėti pati, nors esu neįgali ir be vandens palikta ne dėl savo kaltės“, – nuoskaudos neslepia moteris.
Vyšnia ant torto: sąskaitos už nesamą vandenį ir grasinimai antstoliais
Jei manote, kad neturint vandens nereikia ir už jį mokėti, tai pasirodo, ne visai taip. Kėdainiuose galioja kita logika. Dalia neseniai gavo sąskaitą už vandenį, kurio akyse nematė nuo sausio galo.
„Šiandien mane pribloškė – atėjo sąskaita susimokėti. Už kokį vandenį? Gal už tuos bambalius, kur atvežė? Paskambinau pasiteirauti, tai susiginčijom. Sako, jūs pati tuos kubus įrašėte. Bet aš nieko nerašiau, skaitiklis juk stovi, jis nesisuka.
Jie man sako: „Mes nežinom, kas užšalę, kas ne, suma automatiškai įkrenta“. Liepė atvažiuoti išsiaiškinti. Sakiau, kad negaliu, sergu, su temperatūra visą savaitę. Tai jie manim nepatikėjo ir dar pagrasino, kad perduos mane antstoliams“, – pasakojo moteris.
Tiesa, sąskaita nedidelė, vos septyni eurai, tačiau kodėl žmogus turi mokėti už vandenį, kurio nenaudojo? Ir ar tikrai tokioje situacijoje geriausia, ką komunalininkai gali, tai pagrasinti už septynis eurus perduoti žmogų antstoliams?
„Kėdainių vandenys“ tikina, kad užšalo žmonių įvadai
Bendrovė „Kėdainių vandenys“ laikosi gynybinės pozicijos. Įmonė teigia, kad tikslių duomenų apie tai, kiek visuose Kėdainiuose žmonių yra be vandens dėl to, kad šis užšalo, jie net neturi. Dalis gyventojų problemą išsisprendė patys, o įmonė kartoja, kad magistraliniai tinklai veikia nepriekaištingai.
„Magistralinė vandentiekio infrastruktūra nei šiose, nei kitose Kėdainių rajono savivaldybės teritorijose nėra ir nebuvo užšalusi.
Pusantro mėnesio gyveno be vandens, bet sąskaitas – gavo: savivaldybė padėti neketina.<br>Lrytas montažas. Daugiau nuotraukų (7)
Pusantro mėnesio gyveno be vandens, bet sąskaitas – gavo: savivaldybė padėti neketina.
Lrytas montažas.
Pagrindinė problema – netinkamai prižiūrima gyvenamųjų namų ūkio valdose esanti vandens tiekimo sistema“, – teigiama įmonės atsakyme.
Be Šėtos gatvės, vandens tiekimo sutrikimais skundžiasi ir Strazdelio, Kauno, Pirmūnų bei J. Biliūno gatvių gyventojai. Visais atvejais įmonės atsakymas tas pats – „užšalę jūsų įvadai“. Tačiau žmonės netiki – jei vanduo dingo masiniu būdu visoje gatvėje, kaip, tarkime, nutiko J. Biliūno gatvėje, mažai tikėtina, kad visi gyventojai vienu metu „pamiršo“ pasirūpinti savo įvadais.
Maža to, įmonė tikina, kad ir vandenį vežti gyventojams tokiose situacijose jiems nėra privaloma, tačiau įmonė esą dėjo visas pastangas ne tik šalinti vandentiekio avarijas, bet ir pagal galimybes padėti gyventojams. O viena iš priemonių buvo ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu.
Teisiškai įmonė geriamąjį vandenį gyventojams nemokamai tiekia tik tada, jei vanduo dingsta dėl planinio remonto, naujų infrastruktūros objektų prijungimo, arba jei nustatoma, kad vandenyje yra kenksmingų medžiagų.
Savivaldybė numojo ranka – gyventojams nepadės
Jei įmonė dar bando teisiškai gintis, tai Kėdainių rajono savivaldybė pasirinko dar paprastesnę taktiką – ignoravimą. Žurnalistams paprašius situaciją pakomentuoti savivaldybės vadovus ir uždavus konkrečius klausimus apie tai, ar savivaldybė ketina padėti savo žmonėms, pavyzdžiui, kompensuoti higienos išlaidas ar nurodyti įmonei vežti vandenį, atsakymai vėlavo, o žiniasklaidos klausimai… realiai net nebuvo perskaityti.
Tik po kelių pakartotinių raginimų atsakyti į tai, ko buvo paklausta, savivaldybė pateikė striuką atsakymą: „Savivaldybė nėra numačiusi lėšų tokioms išlaidoms, nes pastaraisiais metais nebuvo panašių problemų. O bendrovė „Kėdainių vandenys“ turi aprūpinti vartotojus vandeniu įstatymų numatyta tvarka“.
Kokia gi ta tvarka, rašėme anksčiau. Taigi savivaldybės vadovai, rodos, turi dar mažiau žmogiškumo. „Kėdainių vandenys“, nors ir pasiginčijo su gyventojais, bet vandens jiems visgi atvežė, nors įstatymas to ir neįpareigoja daryti…
Tuo tarpu savivaldybė, būdama „Kėdainių vandenų“ savininkė, turi visus svertus padėti gyventojams, tačiau pasirinko tiesiog nieko nedaryti.
Situaciją sužinoję politikai pasibaisėjo, tik ar tai padės gyventojams?
Žiniasklaida situaciją nupasakojo ir rajono tarybos nariams – frakcijų pirmininkas. Deja, jie tos situacijos anksčiau teigė net nežinoję, tačiau sužinoję dauguma pasibaisėjo. Tačiau kuo tas baisėjimasis padės, jau kitas klausimas. Lauke sparčiai šylant orams, visos šios problemos išsispręs savaime. Bent jau iki kitos žiemos…
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Paulius Aukštikalnis priminė, kad „Kėdainių vandenys“ yra savivaldybės įmonė, todėl situaciją spręsti turi ne tik pati įmonė, bet ir savivaldybės vadovai.
„Ši informacija yra siaubas! Žmonės be vandens 21-ajame amžiuje? „Kėdainių vandenys“ yra savivaldybės įmonė, todėl už šią situaciją atsakomybę turi prisiimti ne tik pati įmonė, bet ir meras bei savivaldybės administracijos direktorius.
Akivaizdu, kad savivaldybė privalėjo parodyti daugiau jautrumo žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, vienišiems ar po ligų atsigaunantiems gyventojams. Minimalios pagalbos priemonės tikrai buvo įmanomos – vandens pristatymas, laikinos higienos sprendimų kompensavimas (pvz., nemokami abonementai baseine ar pirtyse), bei kita neatidėliotina pagalba.
Kai žmogus daugiau kaip mėnesį negali normaliai nusiprausti, išsiskalbti ar net visavertiškai naudotis tualetu, valdžia nebeturi teisės slėptis už formalių atsakymų.
Šiandien, deja, matome visai kitokį mero ir valdančiųjų požiūrį. Mano vertinimu, savivaldybės vadovams trūksta operatyvumo, jautrumo ir empatijos sprendžiant kasdienes žmonių problemas. Gyventojai turi teisę tikėtis ne pasiaiškinimų, o sprendimų“, – sako politikas.
Konservatorių frakcijos pirmininkas Kęstas Šlama taip pat pabrėžė lankstumo ir žmogiško požiūrio trūkumą.
Maža to jis neslėpė, kad jau anksčiau yra sulaukęs gyventojų skundų dėl to, kaip įmonės atstovai bendrauja su savo klientais.
„Nors teisiškai už įvadą atsako savininkas, tokioje situacijoje turėtų būti daugiau žmogiškumo. Turėtų būti ieškoma laikinos pagalbos sprendimų. Pavyzdžiui, užtikrinamas geriamojo vandens tiekimas ar pagalba sprendžiant elementarius higienos poreikius bent jau vyresnio amžiaus, sveikatos problemų turintiems ar mažamečius vaikus auginantiems gyventojams.
Gyventojus raginame tokiais atvejais kuo greičiau kreiptis į „Kėdainių vandenų“ avarinę tarnybą arba informuoti šios įmonės vadovus, savivaldybės administraciją ar savivaldybės tarybos narius, jei problema nesprendžiama. Iš patirties žinome, kad neretai problemos realiai pradedamos spręsti tik įsikišus minėtų institucijų atstovams.
Esame sulaukę nusiskundimų ir dėl bendravimo tono – įmonė turėtų peržiūrėti klientų aptarnavimo tvarką ir įrašinėti pokalbius“, – sako K. Šlama.
Tuo tarpu valdančiųjų stovykloje nuotaikos abejingesnės, nors panašu, kad situacija ir jiems neatrodo visiškai normali.
Liberalų frakcijos pirmininkas Virmantas Pikelis tikino apie situaciją nieko nežinojęs ir žadėjo ja pasidomėti bei pridūrė, kad gyventojai negali būti palikti be vandens.
Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad gyventojai turėjo anksčiau kreiptis į politikus, o kol neturėjo vandens, galėjo nueiti į baseiną, kuris sekmadieniais yra nemokamas. Ten yra ir dušai, kuriuose galima nusiprausti.
„Gaila, kad gyventojai nesikreipė tiesiogiai į vadovus. Problemos užšalusios įvaduose, kuriais turi rūpintis patys gyventojai.
Dėl to, kad nėra jokių gyventojų prašymų ar nusiskundimų, nėra ir priimtų išimtinių sprendimų.
O dėl higienos – „Aušros“ progimnazijos baseine porą valandų galima nemokamai naudotis kiekvieną sekmadienį“, – teigia J. Talmantas.
J. Talmantas.<br>A.Srėbalienės nuotr. Daugiau nuotraukų (7)
J. Talmantas.
A.Srėbalienės nuotr.
Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pirmininkė Adelė Štelmokienė buvo viena iš nedaugelio valdančiųjų, griežtai pažvelgusi į problemą ir atkreipusi dėmesį į tai, kad vandens neturėję žmonės vis tiek buvo apdalinti sąskaitomis.
„Tai, kad gyventojai daugiau nei mėnesį neturi vandens – vieno iš pagrindinių būtinųjų poreikių – yra nepriimtina. Ypač skaudu, kad tarp nukentėjusiųjų yra senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turintys žmonės.
Man kelia klausimų keletas dalykų – sąskaitų siuntimas laikotarpiu, kai paslauga nebuvo teikiama, turėtų būti nedelsiant sustabdytas ir peržiūrėtas.
Savivaldybė, kaip įmonės steigėja, privalo užtikrinti, kad gyventojai krizinėje situacijoje gautų bent minimalią pagalbą – nesvarbu, ar tai vandens atvežimas, talonai į pirtį, ar kita parama“, – sako A. Štelmokienė.
Užšalo ne tik vanduo, užšalo ir valdininkų širdys
Akivaizdu, kad susidariusi situacija yra neeilinė. Žiniasklaida nėra miesto komunikacijos tinklų specialistai, tad klausimas, kur tas vanduo užšalo, lieka atviras. Įmonės komunikacija su gyventojais ir žiniasklaida yra skirtinga, situaciją skirtingai vertina ir į įvykio vietas nuvažiavę savo sričių specialistai.
O galiausiai situacijos įkaitu tampa paprastas žmogus. Siųsti sąskaitas ir grasinti antstoliais žmogui, kuris daugiau kaip mėnesį neturi vandens, yra žemiau bet kokios moralės ribos. O siūlyti neįgaliam asmeniui „sekmadienio baseiną“ kaip sprendimą higienos krizei – tai politinio cinizmo viršūnė.
Pavasaris jau čia pat. Vamzdžiai atitirps, vanduo pradės bėgti, o valdžia galės lengviau atsikvėpti – „problema išsisprendė pati“. Tačiau nuoskauda Dalios ir kitų kėdainiečių širdyse liks. Jie pamatė tikrąjį savo miesto šeimininkų veidą – biurokratiškai šaltą ir abejingą.
Teisybės ieškoti gyventojams siūloma teisiniais būdais. P. Aukštikalnio patarimas – fiksuoti viską raštu ir kreiptis į vartotojų teises bei prašyti kompensacijų, yra turbūt vienintelis kelias priversti valdininkus dirbti. Nes kol nebus finansinio smūgio per įmonės ir savivaldybės kišenę, tol žmogus jų akyse išliks tik „abonentu“, kuriam galima siųsti sąskaitas už orą, o už tą orą nesumokėjus, dar ir antstoliais pagrasinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.