2021 metais Estijoje vyko panaši pensijų reforma, kokia dabar įgyvendinama pas mus, – gyventojams buvo leista atsiimti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas. Tačiau didelė dalis jų buvo paleista vėjais.
Kaip rodo Estijos „Swedbank“ duomenys, lošimams buvo skirta apie procentas visų atsiimtų lėšų. Atrodytų, ne itin daug. Tačiau turint galvoje, kad vien pirmaisiais reformos metais iš pensijų fondų buvo atsiimta 1,3 milijardo eurų, pralošta suma yra tikrai reikšminga – maždaug 13 mln. eurų.
Lietuvos antrosios pakopos pensijų fonduose 2025 metų pabaigoje buvo sukaupta 10,6 mlrd. eurų. Kiek klientų ketina pasitraukti, paaiškės tik balandžio pradžioje, kai bus paskelbta pirmojo ketvirčio statistika. Kaip parodė sausį banko „Citadele“ užsakymo atlikta apklausa, taip pasielgti ketina labai reikšminga dalis gyventojų – 43,3 procento.
„Lietuvos Davosas“: visuomenės ekonominio švietimo vaidmuo kuriant vieningą ir stiprią valstybę
Tokiu atveju atsiimta suma gali siekti apie puspenkto milijardo eurų. Jei darytume prielaidą, kad lietuviai lošimams irgi išleis ne daugiau nei procentą šių lėšų, tai būtų tikrai įspūdinga suma – apie 45 milijonus eurų.
Lošimų organizatoriams tai galėtų būti labai naudinga. Remiantis Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, praėjusiais metais jų pajamos, palyginti su 2024-aisiais, išaugo 13 proc. iki 274,1 mln. eurų. LPT prognozuoja, kad šiais metais rinka gali dar išaugti 8–11 proc. ir priartėti prie 300 mln. eurų ribos. Tačiau netikėta papildoma injekcija iš pensijų fondų lėšų gali padėti šią ribą ir peržengti.
Susiję straipsniai
Kaip racionaliausia būtų elgtis su atsiimtais pinigais? Galima vėl pasiremti Estijos pavyzdžiu: ten apie 17 proc. buvo panaudota esamiems finansiniams įsipareigojimas grąžinti, maždaug trečdalis liko tiesiog gulėti sąskaitose, penktadalis gyventojų pasirinko pinigus įdarbinti taupymo ir investavimo produktuose, tačiau didžioji dalis rinkosi padėti indelį, o ne toliau investuoti.
„Kiekvieno finansinė situacija yra skirtinga, tad žinoti, kaip žmogui tuos pinigus panaudoti racionaliausiai, yra neįmanoma. Vis tik reikėtų vadovautis principu, kad šie pinigai yra skirti ilgalaikei finansinei gerovei kurti, tad verta pagalvoti apie tolesnį jų investavimą trečioje pakopoje, fonduose ar kituose produktuose siūlančiuose diversifikuotą investavimą į viso pasaulio turto klases.
Sprendimas investuoti į švietimą, profesinę kvalifikaciją, nuosavą verslą ar kitas sritis, kuriančias ilgalaikę naudą, taip pat gali puikus. Gali būti, jog žmones turi brangių skolų ar kitų įsipareigojimų, kurių padengimas palengvintų finansinę situaciją. Tai gali būti tvaru, tik reiktų nepamiršti ir ilgalaikio taupymo bei investavimo.
Žalingiausia, turbūt, trumpalaikis vartojimas ir šių pinigų pravalgymas ar net atidavimas sukčiams“, – patarė „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.