„35 proc. Lietuvos gyventojų neplanuoja atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, 24 proc. sprendimo dar nėra priėmę, o 22 proc. nurodo, kad atsiimtus pinigus investuos savarankiškai“, – teigiama pranešime.
Skaičiuojama, jog antroje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia 50 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tai – 26–55 metų aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.
„Kad sukauptų lėšų reformos metu neatsiims ir toliau kaups, dažniau nurodė vyrai, o sprendimo, kaip elgtis, dažniau teigė dar nėra priėmusios moterys“, – rodo tyrimo rezultatai.
Ekspertė pasidalijo, ko imtis dėl pensijų kaupimo: privalu apgalvoti kelis aspektus
Apklausa taip pat parodė, kad 36 proc. respondentų svarbios aukštos terminuotųjų indėlių palūkanos, todėl ši priemonė išlieka viena patraukliausių mažos rizikos alternatyvų.
Finansinis rezervas ir taupymo įpročiai
Apklausos rezultatai rodo, jog šiuo metu bent 3 mėnesių finansinį rezervą yra sukaupę 60 proc. aukščiausio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančių respondentų. Kad šiuo metu nekaupia, bet planuoja pradėti, dažniau nurodo jauniausio amžiaus apklausos dalyviai (10 proc.).
Beveik ketvirtadalis (23 proc.) mažiausias pajamas gaunančių respondentų teigia šiuo metu neturintys galimybių atidėti lėšų santaupoms, o dar 7 proc. apklaustųjų nurodė investuojantys, siekdami turėti papildomų lėšų ateityje.
„Apklausa parodė, kad 60 proc. gyventojų yra sukaupę bent trijų mėnesių finansinį rezervą. Tai rodo stiprėjantį finansinį atsparumą, tačiau skirtumai tarp skirtingų pajamų grupių išlieka ryškūs. Finansinio saugumo didinimas turėtų išlikti vienu pagrindinių prioritetų tiek namų ūkiams, tiek verslui“, – pranešime cituojamas Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.
Tuo metu vertindami savo finansinę situaciją, kaip rodo apklausa, gyventojai išlieka gana optimistiški. 23 proc. 36–45 metų respondentų mano, jog 2026 metai bus geresni nei 2025-ieji, 42 proc. tikisi panašios situacijos. Tuo metu 22 proc. apklaustųjų nusiteikę pesimistiškai ir mano, kad 2026 metai bus prastesni nei 2025-ieji. Pastebima, jog dažniausiai šios nuomonės laikėsi gaunantieji mažiausias pajamas.
Ilgalaikiai tikslai ir skolinimosi planai
Apklausa atskleidė, jog ilgalaikius finansinius tikslus dažniau yra išsikėlę didmiesčių gyventojai. Nenumatytiems atvejams ketina taupyti 49 proc. respondentų, dažniau – moterys. Didesnei kelionei – ketvirtadalis respondentų. Šį finansinį tikslą dažniau kelia moterys ir aukščiausio išsilavinimo respondentai.
Susiję straipsniai
Taupyti pensijai ketina 23 proc., būstui – 18 proc. apklaustųjų. Ilgalaikių finansinių tikslų neturi 27 proc. respondentų, daugiausia – vyrai ir vyriausio amžiaus gyventojai.
„Tyrimas parodė, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai dažniau ne tik kelia, bet ir įgyvendina ilgalaikius finansinius tikslus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje didina jų saugumą“, – cituojamas Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vasario 5–22 dienomis apklausė daugiau kaip 800 Lietuvos gyventojų. Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 18 iki 74 metų.