LIPFA duomenimis, daugiausia prašymų nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus buvo pateikta sausio mėnesį – tuo metu tą padarė apie 21 proc. (virš 300 tūkst.) kaupusiųjų. Iš karto po to prašymų skaičius nuosekliai mažėjo – per pastaruosius 2 mėnesius buvo pateikta tik 14,6 proc. prašymų (virš 200 tūkst. kaupusiųjų), t. y. trečdaliu mažiau nei per pirmą reformos mėnesį.
Per pirmąjį ketvirtį dar virš 2 proc. pasitraukė dėl kritinių ligų arba mažos sukauptos sumos likus penkeriems metams iki pensijos.
„Buvo manančių, kad, pasitraukus daliai kaupiančiųjų, II pakopos pensijų sistema taps mažiau efektyvi. Visgi matome priešingą situaciją – atsiradus pasirinkimo laisvei sumažėjo įtampa, sustiprėjo pasitikėjimas sistema, atsirado daugiau lankstumo ir galimybių. Dalyviai jaučiasi saugesni, labiau užtikrinti, geriau supranta investavimo naudą“, – pastebi LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas.
Antros pensijų pakopos fondus drebina nuosmukis: ekonomistas pataria, ką tokiu atveju daryti
Jo teigimu, nors trečdalis dalyvių nusprendė pasiimti II pakopoje kauptus pinigus ir nutraukti papildomą kaupimą pensijai, jie bet kada galės persigalvoti ir į sistemą sugrįžti – tą balandį jau padarė dalis kaupimą nutraukusių gyventojų. Nepaisant pasitraukimų, pensijų fonduose sukaupta suma išlieka reikšminga – apie 6,2 mlrd. eurų, arba tiek, kiek 2023 m. viduryje.
Išmokos daugiau nei du kartus viršija gyventojų įmokas
Susiję straipsniai
Iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų: apie 1,4 mlrd. eurų sudaro jų pačių įmokos, o dar daugiau – 1,5 mlrd. eurų – investicijų grąža.
Vienas asmuo vidutiniškai atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių 2,7 tūkst. yra jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. – fondų uždirbta grąža.
Tuo metu „Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, kurie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.
II pensijų pakopoje nusprendė likti beveik du trečdaliai dalyvių, kurie toliau papildomai kaups pinigus senatvei. Jų sukauptas turtas fonduose bendrai sudaro 6,2 mlrd. eurų.
V. Rūko teigimu, vien per pastaruosius metus turto vertė paaugo 1,3 mlrd. eurų, o per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų.
„Dalies lėšų atsiėmimas fondams netapo kliūtimi, o liekančiųjų kaupime dalyvių tai neigiamai nepaveiks: maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami įstatymu, tad lėšų investavimui ir pasiekiamai grąžai įtakos tai neturės“, – pažymi LIPFA vadovas.
V. Rūko teigimu, dalis gyventojų prašymus nutraukti kaupimą atsiima, kita dalis persigalvoja ir galiausiai sugrįžta.
9,7 tūkst. nutraukė dėl sveikatos
LIPFA duomenimis, sausio–kovo mėnesį 9,7 tūkst. gyventojų (apie 1 proc. visų kaupiančiųjų) nutraukė kaupimą dėl ypač sunkių sveikatos aplinkybių. Jų atsiimtas turtas siekia 76,8 mln. eurų.
V. Rūkas pastebi, kad gyventojus taip pat domina galimybė iš II pakopos pensijų fondų atsiimti tik dalį sukauptų lėšų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 31 tūkst. dalyvių (2 proc. visų kaupiančiųjų) pasinaudojo galimybe atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ir toliau tęsia kaupimą senatvei. Bendra jų atsiimta suma siekia 55 mln. eurų, iš kurių 3 proc. tenka „Sodrai“.
„Svarbu, kad gyventojai, esant poreikiui, gali pasinaudoti dalimi sukauptų lėšų nenutraukdami kaupimo ir išlaikydami jo ilgalaikę naudą“, – sako V. Rūkas.
Dar apie 24,7 tūkst. asmenų (apie 2 proc. visų kaupiančiųjų), kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie nesukaupė pusės privalomos anuiteto sumos, pasirinko atsiimti visą II pakopoje savo sukauptą turtą. Jis siekia 124 mln. eurų, įskaitant 3 proc. „Sodrai“.
„Prasminga, kad po pensijų reformos buvo suteikta galimybė pasiimti fonduose kauptus pinigus, jei žmogų užklumpa liga, reikia lėšų slaugai, vaistams, kai iki „Sodros“ pensijos dar liko keleri metai, bet pinigų reikia dabar“, – akcentuoja LIPFA vadovas.