Į sąskaitas įkrentančios 1000–3000 eurų ar dar didesnės sumos daugeliui tampa reikšmingu postūmiu. Vis dėlto, kaip pastebi rinkos ekspertai, pinigai išleidžiami impulsyviai, nepaliekant jokios ilgalaikės vertės.
„Matome labai aiškų signalą – dalis gyventojų jau atgavo lėšas ir jos grįžta į ekonomiką itin greitai, bet ne visada strategiškai. Klausimas – ar tie pinigai dirba žmogui ilgalaikėje perspektyvoje, ar kuria vertę ateičiai?“, – teiraujasi prekybos centro internete „Varle.lt“ komercijos vadovas Justinas Kaušinis.
Vienos didžiausių Lietuvos e. prekybos platformų „Varle.lt“ duomenimis, praėjęs savaitgalis išsiskyrė staigiu vartojimo šuoliu: užsakymų skaičius, lyginant su ankstesniu savaitgaliu, augo net 59 %, o apyvarta – 46 %. Panaši augimo dinamika fiksuota ir lyginant su įprastu savaitgalių vidurkiu.
Susiję straipsniai
Emocija laimi prieš strategiją
Staiga gauta didesnė pinigų suma dažnai sukelia emocinį pakilimą, kuris skatina spontaniškus sprendimus – naujas telefonas, brangesni drabužiai ar trumpalaikės pramogos. Tačiau jau po kelių savaičių šių pirkinių vertė išnyksta, o kasdienė finansinė situacija iš esmės nepasikeičia.
„Didžiausia klaida – žiūrėti į šiuos pinigus kaip į progą greitai juos išleisti, o ne kaip į galimybę sustiprinti savo finansinį pagrindą, sutaupyti ateityje, – sako J. Kaušinis. – Reikėtų sau užduoti paprastą klausimą: ar šis pirkinys po metų vis dar kurs vertę? Jei ne – tikėtina, kad tai emocinis sprendimas.“
Nematoma senos technikos kaina
Vienas dažniausių nepastebimų finansinių „nutekėjimų“ – pasenusi buitinė technika. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jos nekeisdami taupome, realybė priešinga. Seni šaldytuvai, skalbyklės ar kiti prietaisai sunaudoja gerokai daugiau elektros energijos, todėl ilgainiui kainuoja daugiau nei nauji, efektyvūs įrenginiai.
„Investicija į energetiškai efektyvią techniką yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti kasdienes išlaidas ir apsaugoti pinigus nuo infliacijos. Tai sprendimas, kuris pradeda atsipirkti iš karto, o per metus sutaupo net iki kelių šimtų eurų“, – pažymi J. Kaušinis.
Laikas – svarbiausia grąža
Ekspertai pabrėžia, kad pinigai gali grąžinti ne tik finansinę, bet ir gyvenimo kokybės vertę. Šiuolaikiniai namų sprendimai – robotai siurbliai, vejos pjovimo robotai ir kiti išmanūs buities prietaisai – leidžia susigrąžinti laiką, kuris šiandien tampa vis brangesnis.
Skaičiuojama, kad net kelias valandas per savaitę sutaupantis įrenginys per metus gali „sugrąžinti“ daugiau nei 150 valandų. Tai – laikas, kurį galima skirti šeimai, poilsiui ar papildomai veiklai.
„Mes dažnai nuvertiname laiką, nors būtent jis yra ribočiausias mūsų resursas. Jei pirkinys leidžia jo turėti daugiau – tai jau yra investicija“, – sako komercijos vadovas.
Akcijų spąstai: kaip neapsigauti
Augant vartotojų aktyvumui, balandį rinka tradiciškai užsipildo nuolaidomis ir akcijomis. Tačiau ne visos jos yra tokios naudingos, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Svarbiausia – ne nuolaidos dydis, o galutinė kaina. Pirkėjai turėtų vengti emocinių sprendimų ir vertinti realią produkto vertę, – pabrėžia J. Kaušinis. – Mūsų tikslas – pasiūlyti skaidrią kainodarą, kad žmogus iš karto matytų, kiek iš tiesų moka.“
Viena aiški strategija – „vienas, bet geras“
Ekspertai sutaria: geriausias sprendimas gavus vienkartinę išmoką – ne išskaidyti ją į daug smulkių pirkinių, o investuoti į vieną ar kelis kokybiškus, ilgaamžius sprendimus.
Tai gali būti darbo našumą didinanti technika, energiją taupantys buities prietaisai ar sprendimai, kurie ilgainiui mažina išlaidas ir gerina gyvenimo kokybę.
„Trumpalaikis džiaugsmas greitai praeina, o protingas sprendimas dirba jums dar ilgus metus. Būtent taip vienkartinės išmokos gali tapti ilgalaike verte“, – reziumuoja J. Kaušinis.