„Pasamdėme naują darbuotoją, jauną vaikiną. Netrukus buvo paaiškinta, kad jam skaudą pasitemptą ranka, tad pasiimtas dviejų savaičių biuletenis.
Būna, pagalvojome, tad per daug nesureikšminome ir laukėme kol grįš į darbus“, – pasakojo Adomas.
Tačiau į darbą naujasis darbuotojas nesugrįžo – pranešė, kad į biuletenį yra išleidžiamas dar mėnesiui.
Imasi veiksmų mažėjant užsienio investicijoms: norint išlaikyti konkurencingumą – būtina viena priemonė
„Mums situacija pasirodė keista. Akyliau peržiūrėję siųstą CV pamatėme, kad pastaruoju metu jo darbo santykiai įmonėse vis nutrūkdavo kas porą mėnesių. Ilgiau jis neišdirbdavo“, – pastebėjo darbdavys.
Tuomet Adomui kilo įtarimas, kad tą pačią schemą su nedarbingumu vyras galėjo naudoti ir kitose įmonėse.
„Įmonė negali atleisti žmogaus, esančio biuletenyje, o per tą laiką jam dar kaupiasi ir atostogos. Todėl atsisveikindami turėsime išmokėti ir atostoginius.
Galbūt čia tokios jaunuolių schemos, kai ateini į darbą, nieko nepadirbi ir turėdamas pažįstamą gydytoją imi nedarbingumą?“ – svarstė jis.
Susiję straipsniai
Darbuotojas privalo grąžinti išmokas
Lrytas pasidomėjo, ar nėra fiksuojama daugiau panašių situacijų su naujai įsidarbinančiais darbuotojais.
Aiškėja, kad „Sodros“ vykdomos nedarbingumo kontrolės metu yra nustatoma atvejų, kai žmonės piktnaudžiauja laikinu nedarbingumu ir jo metu gaunamomis ligos išmokomis. Jei žmogus iš tiesų neteisėtai naudojasi ligos išmoka – jos mokėjimas yra nutraukiamas, o išmokėtos išmokos turi būti grąžintos „Sodrai“.
Pasak „Sodros“ komunikacijos specialistės Skirmantės Ramoškaitės, piktnaudžiavimo atvejams nagrinėti suburiama konsultacinė gydytojų komisija, kuri įvertina ligos atvejį ir apklausia žmogų. Dažniausiai dar prieš paskirtą patikrinimą nedarbingumas yra nutraukiamas.
„Tačiau to vadinti tendencija negalime – žmogus gali ilgai ar dažnai sirgti, ir jeigu jis turi sukaupęs reikalingą ligos socialinio draudimo stažą – 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius – „Sodra“ jam moka ligos išmoką. Tai yra teisėtas pagrindas gauti išmoką“, – dėmesį atkreipė specialistė.
Pastebėjus galimą piktnaudžiavimą išmokomis, į „Sodrą“ kreipiasi tiek darbdaviai, tiek pavieniai asmenys. Skaičiuojama, kad gautų kreipimųsi skaičius per metus siekia apie 500. Kiekvienas jų, anot S. Ramoškaitės, būna patikrinamas.
„Ne visai atvejais užfiksuojame pažeidimus – vadovaujamės protingumo kriterijumi, prašome žmogaus paaiškinti aplinkybes. Pavyzdžiui, dažnai viešai pastebėtam sergančiam žmogui, kuris turėtų laikytis poilsio režimo, į parduotuvę reikėjo maisto ar į vaistinę vaistų, buvo iškilusi tam tikra šeimyninė situacija ir pan.“ – rašoma pateiktame komentare.
Siūlo naują tvarką
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė teigė, kad dažniausiai darbdaviai, įtardami, jog darbuotojas piktnaudžiauja, bando pasikalbėti ir su pačiu darbuotoju.
Tiesa, naujų pavojaus signalų iš pačių darbdavių pašnekovė pasakojo negirdėjusi.
„Mažesniuose regionuose darbdaviams galbūt dažniau kyla įtarimų. Kai mažesnė bendruomenė, gydytojai gali būti pažįstami ar giminės. Bet jokiu būdu nenoriu mesti akmens į gydytojų daržą, jie tikrai sunkiai dirba.
Aš labai tikiuosi, kad ir sveikatos apsaugos sistema, ir gydytojai yra per daug užimti, kad padėtų piktnaudžiaujantiems žmonėms. Galbūt mato, kai žmogus nepagrįstai per dažnai kreipiasi, o tada kalbasi su pacientu“, – kalbėdama su portalu Lrytas samprotavo A. Maldutytė.
Tiesa, prieš kurį laiką SAM pasiūlė, kad darbuotojai galėtų pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą ir be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo.
LDK prezidentė teigė, kad darbdavių bendruomenėje tokia mintis sukėlė nerimą.
„Buvo bijoma to, kad tokių atvejų (aut. past. – kai nedarbingumą darbuotojas gauna nesąžiningai) gali padaugėti, jei nepaprašai pažymos.
Kai kurie darbdaviai sakė, kad jiems viskas gerai – jie ir taip esant galimybei darbuotojams leidžia dirbti nuotoliu, jei pasijaučia blogai. Tačiau ten, kur dirbant būtina būti darbo vietoje, nuogąstaujama, kad prieš šventes ar po švenčių gali masiškai neateiti į darbą, jei nebebus tokios tvarkos, kokia yra dabar“, – pasakojo A. Maldutytė.
Todėl kartu su SAM kondeferacija tariasi, kad darbdavys pats galėtų pasirinkti, kokį modelį taikyti – naująjį ar senąjį.
Kaip skelbta anksčiau, ministerija mano, kad tokia tvarka padėtų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus peršalus, turint kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų.
„Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą.
Tai apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį, didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba iš tiesų būtina“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Sodra“ primena, kad darbdavys turi teisę kreiptis į „Sodrą“, jei mano, kad darbuotojas piktnaudžiauja nedarbingumu. Tokiu atveju reikia pateikti ir įtarimą paaiškinančius argumentus.
Tai gali būti dažni susirgimai, pastebėta veikla, neatitinkanti įstatymų numatytų taisyklių nedarbingumo metu, ar kitos įtarimą keliančios prielaidos.
Darbdavys taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ anonimiškai, tiesiogiai per asmeninę „Sodros“ paskyrą draudėjams, siųsti lydraštį su paklausimu per elektronines dokumentų pristatymo sistemas, elektroniniu paštu info@sodra.lt, teritorinius skyrius.