„Tenka konstatuoti, kad mūsų šalyje iki šiol negalia dažnu atveju reiškia skurdo ir atskirties riziką ir ši situacija per pastaruosius dvidešimt metų nepasikeitė. Negana to, jau ne vienerius metus žmonių su negalia skurdo rizikos lygio rodiklis, palyginus su kitomis visuomenės grupėmis, Lietuvoje yra vienas prasčiausių ir yra aukščiausias visoje ES“, – pranešime cituojama tinklo socialinės politikos analitikė Agata Subotovič.
Pasak jos, žmonių su negalia skurdas susijęs ne tik su pajamomis, bet visų pirma su visuomenės ir darbdavių požiūriu, ribotomis galimybėmis siekti išsilavinimo bei dirbti, savarankiškai gyventi, dalyvauti visuomenės gyvenime.
Skelbiama, kad žmonių su negalia skurdo rizika per metus išaugo 5,3 proc. punktais ir pasiekė 43,5 proc. Panašiame lygyje išlieka tik senatvės pensininkai 43,3 proc. (2024 m. buvo 39,9 proc.) ir bedarbiai – 62 proc. (2024 m. buvo 59,9 proc.).
Susiję straipsniai
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo teigimu, ypač išsiskiria moterų su negalia padėtis – net 45,3 proc. jų gyvena skurdo rizikos sąlygomis.
Ženklus augimas pastebimas ir tarp vyrų su negalia – nuo praeitų metų rodiklis išaugo 8,3 proc. punktais ir 2025 metais siekė 41 proc. Skelbiama, kad, palyginti su negalios neturinčia visuomenės dalimi, kurioje skurdo rizika pernai siekė 19,2 proc., skirtumas daugiau nei dvigubas.
„Žmonės su negalia dažniau nei kiti gyventojai susiduria su finansiniais sunkumais – viena vertus dėl nedarbo ir mažesnių pajamų, kita vertus, dėl didesnių išlaidų“, – rašoma pranešime.
Skelbiama, kad pernai nedarbo lygis tarp žmonių su negalia Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES ir siekė 21,8 proc.
Organizacijos teigimu, finansinis saugumas priklauso ir nuo valstybės mokamų išmokų. O jos, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, priklauso nuo to, kada pripažinta negalia: gaunamos skirtingos išmokos, jei negalia nustatyta vaikystėje ar įgyta sulaukus pilnametystės.
Taip pat dėmesys atkreipiamas į asmenų su negalia galimybių dažnai neatitinkančius darbo pasiūlymus. Nurodoma, kad darbingo 16–64 metų amžiaus žmonių turinčių negalią skurdo rizikos lygis per metus išaugo nuo 38,2 proc. iki 43,5 proc.
Kaip skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinkas, Lietuvoje kasmet dirba tik apie trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia. Jų nedarbo lygis yra triskart didesnis nei neturinčiųjų negalios, o žmonės su sunkia negalia dirba beveik keturis kartus rečiau nei tie, kurie neturi negalios.
Nurodoma, kad 2024 m. vos 15,7 proc. sunkesnę negalią turinčių asmenų buvo aktyvūs darbo rinkoje, o ES žmonių su sunkesne negalia aktyvumo lygis yra 32,3 proc.
„Šie duomenys rodo, kad darbo rinka žmonėms su negalia yra pernelyg sunkiai pasiekiama. Su tuo susijęs ir švietimo sistemos prieinamumas bei kokybė“, – skelbiama pranešime.
Organizacijos teigimu, asmenų su negalia skurdas ir atskirtis dažnai prasideda dar vaikystėje.
„Švietimo prieinamumo spragos lemia, kad negalią, ypač sunkią, turintys žmonės, iš švietimo sistemos iškrenta net nebaigę vidurinės mokyklos, o tai ilgainiui lemia socialinę ir ekonominę atskirtį“, – rašoma pranešime.
Skelbiama, kad 2024 m. Eurostato duomenys rodo, jog daugiau nei 74 proc. 15–34 metų amžiaus sunkią negalią turinčių Lietuvos žmonių niekur nesimokė ir nedirbo.
Tuo metu vos kas penktas turi aukštojo mokslo diplomą, tarp sunkią negalią turinčiųjų – tik kas dešimtas. Kaip skelbia organizacija, būtent aukštasis išsilavinimas dažnu atveju negalią turintiems žmonėms užtikrina geresnes socialinės įtraukties, įsidarbinimo galimybes – 2024 m. duomenimis, asmenų su negalia, turinčių aukštąjį išsilavinimą, aktyvumas Lietuvoje siekė net 71,6 proc.