Teigiama, kad gyventojų pajamų mokesčiai Europoje labai nevienodi, o šiuos skirtumus lemia tiek mokesčių politika, tiek pačios sistemos struktūra.
Pajamų dydis, šeiminė padėtis ir išlaikomų vaikų skaičius turi didelę įtaką tam, kiek nuo bruto atlyginimo tenka sumokėti mokesčių.
Tačiau šiuose rodikliuose, į kuriuos neįtrauktos socialinio draudimo įmokos, išsiskiria Lietuva.
GPM pakeitimus laiko apipintą mitais: tai palies ne kiekvieno piniginę
Vienišas asmuo be vaikų
Pirmasis scenarijus – vienišas žmogus be vaikų, uždirbantis 100 proc. vidutinio atlyginimo.
2025 m. tokiu atveju gyventojų pajamų mokestis 27 Europos šalyse, iš kurių 22 yra ES narės, svyravo nuo 6,6 proc. Lenkijoje iki 35,3 proc. Danijoje.
22 ES šalių vidurkis siekė 17,2 proc., o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis buvo šiek tiek mažesnis – 15,5 proc.
Susiję straipsniai
Danija buvo vienintelė šalis, kur tarifas viršijo 30 proc. Islandijoje jis siekė 27,1 proc., Belgijoje – 25,6 proc. Daugiau nei 20 proc. mokesčiai taip pat buvo Estijoje (21,6 proc.), Suomijoje (21,1 proc.), Airijoje (21 proc.) ir Norvegijoje (20,4 proc.).
Iš didžiausių Europos ekonomikų Italijoje (19,1 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje tarifai viršijo ES vidurkį, o Vokietijoje (17,2 proc.) jis sutapo su vidurkiu. Ispanijoje (17,1 proc.) ir Prancūzijoje (16,7 proc.) tarifai buvo šiek tiek mažesni.
Be Lenkijos, vienženklis tarifas fiksuotas ir Čekijoje (9,7 proc.). Šveicarijoje bei Slovakijoje jis taip pat nesiekė 12 proc.
Vienas dirbantis asmuo šeimoje ir du vaikai
Daugeliu atvejų šeima, kurioje dirba tik vienas asmuo ir auga du vaikai, moka mažesnius mokesčius nei vienišas žmogus be vaikų. Tai rodo ir vidurkiai: ES – 17,2 proc. prieš 11 proc., EBPO – 15,5 proc. prieš 11 proc.
Šiuo atveju pajamų mokesčio tarifai svyruoja nuo -6,5 proc. Slovakijoje iki 31,8 proc. Danijoje. Neigiamas tarifas reiškia, kad mokesčiai yra grąžinami, o ne nuskaičiuojami. Vokietija priartėja prie šios ribos – ten taikomas vos 0,7 proc. tarifas.
Vieną dirbantį asmenį turinti šeima su dviem vaikais taip pat moka mažiau nei 5 proc. mokesčių Lenkijoje (1,1 proc.), Čekijoje (3,3 proc.), Portugalijoje (4,5 proc.) ir Slovėnijoje (4,7 proc.).
Tačiau net ir tokiu atveju tarifas viršija 20 proc. Estijoje (21,6 proc.), Suomijoje (21 proc.), Islandijoje (20,4 proc.) ir Norvegijoje (20,4 proc.).
Du dirbantys asmenys šeimoje ir du vaikai
Trečiuoju scenarijumi – kai šeimoje dirba abu tėvai, auginantys du vaikus, ir abu uždirba po 100 proc. vidutinio atlyginimo – mokamas šiek tiek mažesnis mokestis nei vienišo žmogaus be vaikų atveju.
22 ES šalių vidurkis siekia 15,5 proc., o EBPO – 14,3 proc. Tarifai šiuo atveju svyruoja nuo 4,7 proc. Slovakijoje iki 35,3 proc. Danijoje.
„Tax Foundation“ ekonomistas Alexas Mengdenas paaiškino, kad apskritai vienodo tarifo pajamų mokesčio sistemose šeimos su dviem vaikais moka tokį patį gyventojų pajamų mokestį nepriklausomai nuo to, ar dirba vienas, ar abu tėvai. Tačiau progresinių mokesčių sistemose dviejų dirbančiųjų šeimos moka didesnius mokesčius.
Kodėl mokesčių struktūra lemia skirtumus tarp šalių
EBPO analitikas ir statistikas, vienas ataskaitos autorių Edoardo Magalini nurodo kelias pagrindines priežastis, lemiančias skirtumus tarp valstybių.
„Pirmiausia, šalys taiko skirtingą mokesčių struktūrą, priklausomai nuo pajamų poreikių, ekonomikos struktūros ir istorinio fiskalinių institucijų vystymosi“, – „Euronews Business“ sakė jis.
Be to, pridūrė, kad kai kurios valstybės labiau remiasi PVM ar kitų rūšių pajamų mokesčiais, pavyzdžiui, pelno ar kapitalo pajamų mokesčiais, o kitos daugiau priklauso nuo darbo jėgos apmokestinimo.
Kuriose šalyse vaikai labiausiai sumažina mokesčius?
Lyginant vienišą žmogų be vaikų ir šeimą su vienu dirbančiuoju bei dviem vaikais, kai kuriose šalyse skirtumas itin didelis. Slovakijoje jis siekia 17,4 proc. punkto, Vokietijoje – 16,5 proc. punkto, Liuksemburge – 12 proc. punktų, Belgijoje – 11,8 proc. punkto.
Kaip rodo duomenys, Estijoje, Norvegijoje, Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Turkijoje mokesčių tarifas abiem atvejais nesiskiria.
A. Mengdenas pažymėjo, kad skirtumas tarp vienišo darbuotojo be vaikų ir susituokusios poros su dviem vaikais dažniausiai atspindi tai, kiek dosnios vaikų lengvatos taikomos per pajamų mokesčių sistemą.
„Tai, kad tokiose šalyse kaip Estija, Lietuva, Norvegija, Švedija ar Turkija skirtumo nėra, nebūtinai reiškia, kad jose nėra dosnios paramos vaikams. Tiesiog ji gali būti teikiama kitais būdais – per viešąsias paslaugas, tiesiogines išmokas ar nemokamą vaikų draudimą“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Euronews Business“.