„Tai tikrai būtų ganėtinai ženklus pasikeitimas, bet čia turbūt svarbus yra teisingumo principas – kur valstybė nukreipia visus tuos iš mūsų surinktus resursus ir kaip juos paskirsto“, – sakė K. Vaitiekūnas.
„Ar iš mūsų surinktus resursus reikia skirti jaunų ir dirbančių žmonių kažkokiems pensijų mokėjimams į privačius finansinius fondus, kurių išmokėjimai bus po kelių dešimtmečių – čia klausimas. Manau, kad mes diskusijų Vyriausybės viduje metu privalome atsakyti į visus tokius klausimus“, – tikino finansų ministras.
Pasak Vyriausybės nario, net atsisakius dabar siūlomos valstybės paskatos kaupimui antrojoje pakopoje, pati sistema išliktų patraukli norintiems pasirūpinti senatve.
Pensijų lėšas laikant pajamomis kompensacijos gali nebepriklausyti: baiminasi dėl gyventojų sukčiavimo
„Žmogų skatinti dalyvauti antrojoje pakopoje galėtų tas, kad tai yra finansinio investavimo bei taupymo mechanizmas, kuris yra labai paprastas, ganėtinai saugus ir nukreiptas į tai, kad tos lėšos yra gaunamos tik sulaukus pensinio amžiaus. Taigi, jei žmogui toks mechanizmas patrauklus, manau, kad jis liks kaupime“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Anot jo, atlaisvintos lėšos galėtų būti panaudotos įsisenijusioms valstybės problemoms išspręsti.
Susiję straipsniai
„Bendra paskata šiuo metu yra verta 300 mln. eurų, o tai valstybės biudžete yra tikrai didelė suma, kuri galėtų mums padėti išspręsti įsisenėjusias problemas, tokias kaip sveikatos apsauga, policininkų atlyginimai ir panašiai“, – vardino ministras.
Tiesa, kaip galimos panaudos lėšoms, kurios galėtų būti atlaisvintos atsisakius valstybės paskatos kaupti antrojoje pensijų pakopoje, K. Vaitiekūnas neįvardijo spartesnio „Sodros“ pensijų indeksavimo.
„Pensijos yra suindeksuotos, todėl jos kiekvienais metais yra perskaičiuojamos automatiškai. Kadangi mūsų šalies ekonomika auga, atlyginimai auga, tad ir pensijos kiekvienais metais automatiškai didėja. Tiesa, pensijos Vyriausybės sprendimu buvo padidintos papildomai – tą leido mūsų ligšiolinės ekonominės galimybės, galbūt galėsime tai padaryti ir šiemet“, – reziumavo finansų ministras.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad kaupiant antroje pensijų pakopoje, kas mėnesį į pensijų fondus pervedama 3 proc. nuo asmens atlyginimo, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų šalies VDU – šiemet tai sudaro apie 402 eurus per metus.
Tokiu būdu, jei žmogus šiemet uždirba vidutinį atlyginimą, virš 2,3 tūkst. eurų prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka sudarytų apie 69,3 eurų per mėnesį, taip kartu su valstybės skatinamąja įmoka – 33,4 eurų – kaupimui kas mėnesį iš viso būtų skiriama apie 102,8 eurų.
Socialdemokratas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas A. Sysas šią savaitę paskelbė, jog siūlys atsisakyti minėtos 1,5 proc. valstybės paskatos ir jai skirtas lėšas naudoti kitais būdais, pavyzdžiui, didinant „Sodros“ pensijas dabartiniams pensininkams.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Per tris pensijų reformos mėnesius antros pakopos fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų ir pasiekė tokį lygį, kuris buvo 2023 m. viduryje.
Iš bendro turto 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.