„Gyvenimas gali pasodinti ant sofutės“: ekspertė patarė – bent nereikės jaudintis dėl pinigų

Ji pasakoja, kad prieš kelis metus suskambo telefonas, susijaudinusi klientės sesuo papasakojo, kad su šeima išvažiavo atostogauti į užsienį ir mūsų klientę netikėtai ištiko insultas.

„Medikai tuomet atgal į Lietuvą neleido skristi lėktuvu. Kelionės draudimas pasirūpino parvežimu, o gyvybės draudimo sutartis su apsauga nuo kritinių ligų padengė gydymo išlaidas ligoninėje.

Tuomet pajutau ir ramybę klientės sesers balse. Pačios nelaimės ir natūraliai kylančio streso pinigai nenubraukia, bet situacijos stabilizavimas pasidaro žymiai lengvesnis“, – profesine patirtimi dalijasi gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ vyresnioji patarėja J. Sabaliauskienė.

Paklausta ar juodai diena vertėtų ruoštis iš anksto, pašnekovė paaiškina, kad idealiu atveju finansinis šeimos rezervas turėtų atitikti bent 6 mėnesių pajamas. Tokia „pagalvė“ reikalinga, jei kuris nors šeimos narys laikinai prarastų darbą, būtų sveikatos problemų, staiga užkluptų neplanuotos didelės išlaidos, pavyzdžiui, sugestų automobilis ar po žiemos prakiurtų namo stogas.

Reta jauna šeima neturi būsto paskolos ar nemoka lizingo įmokų už automobilį. Tačiau dar prieš prisiimant stambų finansinį įsipareigojimą vertėtų užsukti ir į gyvybės draudimo bendrovę.

„Tie dalykai turėtų būti viename krepšelyje. Jei nerandame lėšų gyvybės draudimui, tuomet pasiėmę kreditą labai stipriai rizikuojame. Gali būti, praeis 20–30 metų ir labai sklandžiai išmokėsime paskolą be jokių bėdų. Tačiau taip pat tikėtina, kad gali pasitaikyti ir sunkesnis periodas, kai gyvenimas, vaizdžiai tariant, pasodina ant sofutės ir pajamų nėra, tačiau įsipareigojimai niekur nedingsta. O draudimas suteikia atramą, padeda išvengti streso“, – sako J. Sabaliauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad žmonės yra linkę palyginti, kokias paskolos sąlygas siūlo skirtingi bankai. Analogiškai elgtis vertėtų ir renkantis gyvybės draudimą – pasikreipti į 2–3 bendroves ir išgirsti bent kelis pasiūlymus.

Specialistė paaiškina: jei pora finansinius įsipareigojimus dalijasi lygiomis dalimis, tuomet ir draudimas turėtų dengti pusę, tarkime, būsto paskolos dydžio.

„Sakykime, kreditas yra 100 tūkst. eurų, vadinasi partnerio gyvybės draudimas turėtų būti bent 50 tūkst. eurų, kad sunkios ligos ar mirties atveju antrosios pusės neužgriūtų finansinė našta“, – pataria J. Sabaliauskienė.

Kartais žmonės sako, kad pinigų gyvybės draudimui tiesiog neturi – išlaidos ir taip suryja visas pajamas. Tačiau, kaip šmaikščiai pastebi finansų patarėja, niekas nesiskundžia, kad turi per daug pinigų. Tad tai veikiau požiūrio klausimas: jei dalykas yra būtinas, jam lėšų atrandame.

„Kiekvienas euras atranda savo paskirtį, – sako J. Sabaliauskienė. – Paimkime, pavyzdžiui, automobilio civilinės atsakomybės draudimą. Visi vairuotojai jį turi, nes jis yra privalomas. Kitaip, kiek žmonių atsidurtų bėdoje, nes įvažiavo į prabangų automobilį ir jo savininkui negali atlyginti žalos?

Jei imu paskolą, privalau turėti tokį supratimą ir finansinės brandos jausmą, kad savo likimą statau ant kortos, jei nepasirūpinu gyvybės draudimu.“

Tačiau „Allianz Lietuva“ specialistė pastebi, kad žmonės linkę mokytis iš svetimų klaidų. Ir tėvai savo suaugusiam sūnui ar dukrai linkę patarti, kad geriau turėti draudimą. Galbūt sutartis pragulės stalčiuje, jos niekada nereikės ištraukti, bet žmogus bus ramus, kad nelaimės atveju jis turės apsaugą. J. Sabaliauskienė tai vadina finansine ramybe.

Ji džiaugiasi, kad ir pas finansų konsultantą pasitarti atėję gyventojai supranta skaičių kalbą, vertina rizikas. Todėl ir pokalbis vyksta kaip tarp dviejų partnerių.

Įprastai žmonės nori aiškių įrodymų, kad jų sprendimas atsipirko. Tačiau draudimas veikia kitaip – jo vertę dažniausiai pamatome tada, kai ištinka nelaimė, sunki liga, trauma.

Specialistė prisimena pandemijos laikotarpio atvejį, netikėtą nelaimę, nutikusią jos artimų bičiulių rate.

„Vyras buvo vienintelis šeimos maitintojas, turėjo stiprų verslą. Gyvenimas kokybiškas, geros pajamos. Šeima galėjo sau leisti viską, bet žmogus apsirgo kovidu.

Žmona jautė nerimą ir išsikvietė greitąją. Nepatiko, kaip žmogus kosėjo, jį išvežė į ligoninę. Baigėsi tuo, kad kraują skystinantys vaistai pajudino krešulį ir vyras mirė. O buvo jaunas, darbingas, aktyvus žmogus.

Jis turėjo gyvybės draudimą ir pensijai kaupė, ir gyvybės draudimo sutartį sūnui buvo sudaręs. Buvo visi įmanomi saugikliai“, – pasakoja J. Sabaliauskienė.

Ji paaiškina, kad „Allianz Lietuva“ gyvybės draudimas vaikams apima ne tik atžalą ištinkančias traumas, bet įsijungia ir tuomet, kai miršta vienas ar abu tėvai.

„Ir jeigu kažkas atsitiks tėvams, įmokų niekam mokėti nebereikia, o sulaukęs pilnametystės vaikas gauna sukauptą kapitalą savarankiško gyvenimo pradžiai“, – paaiškina J. Sabaliauskienė.

Ji apibendrina, kad būtina turėti planą B ir kaip pavyzdį pateikia važiavimą riedučiais. Jeigu žmogus neturės apsaugų, kritimo atveju nusibrozdins ir nosį, ir kelius, ir alkūnes.

„Tada nereikia stebėtis, kad skauda, ar ne? O jeigu jau išvažiuoji su apsaugomis, tai bent keliai, alkūnės ir galva liks sveiki, nebus rimtų sužalojimų.

Taigi, reikia pasirūpinti ir finansiniu planu B. Jei pasiimame paskolą, būtina pagalvoti, kas nutiktų, jei metaforiškai parkristume, kuriam laikui neliktų pajamų. Tokią situaciją ir vertėtų iš anksto apkalbėti su finansų konsultantu“, – pataria J. Sabaliauskienė.