Pirmiausia, atsiskaityti kortelėmis įmanoma toli gražu ne visur dėl tų pačių interneto apribojimų. Antra, finansinį spaudimą patiriančios įmonės mieliau ima būtent grynuosius, kad nuslėptų bent dalį mokesčių.
Nuo šių metų pradžios į apyvartą šioje karo pasiutligės apimtoje šalyje išleista 1,56 trilijono rublių – maždaug 17,5 milijardo eurų – grynųjų pinigų. Tai – daugiausia per bet kuriuos metus, išskyrus pandemijos laikotarpį, kaip rodo BBC išnagrinėti centrinio banko duomenys.
Nieko nuostabaus, kadangi Ukraina nuolat atakuoja Rusiją dronais, o dėl to tenka išjungti mobiliojo interneto paslaugą įvairiose šalies vietovėse.
Mano, kad Rusijos provokacijos prieš Baltijos šalis yra realesnės nei anksčiau: V. Putinui reikia greitos pergalės
„Turėdama grynųjų jaučiuosi saugiau. Jei nutiktų ekstremali padėtis, bent žinočiau, kur įsigyti būtiniausių prekių, nei jei neveiktų internetas“, – pasakojo BBC nepanorusi prisistatyti moteris iš Maskvos.
Grynųjų pinigų apyvartoje ėmė gausėti tiek prezidentui Vladimirui Putinui 2022 metais užpuolus Ukrainą, tiek po 2023-iaisiais įvykusio karinės grupuotės „Wagner“ maišto.
Susiję straipsniai
Dėl šios priežasties valstybei kur kas sudėtingiau surinkti mokesčius. Aišku, apie ketvirtadalį jos pajamų atneša naftos ir dujų sektorius, tačiau kitos ekonomikos šakos stabiliai smunka. Ne veltui Rusijos ekonomikos ministerija dar gegužę sumažino prognozę ir numato, kad šįmet šalies bendrasis vidaus produktas augs vos 0,4 proc. – mažiausiai nuo 2022 m.
Siekdamas padidinti iždo pajamas, Kremlius nuo šių metų padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) – šis pakilo nuo 20 iki 22 proc. Taip pat sumažinta riba, nuo kurios smulkioms ar vidutinėms įmonėms privaloma jį mokėti. Tai daugelį bendrovių pastūmėjo bankroto link.
Vienintelė išeitis – slėpti mokesčius verčiant klientų atsiskaitinėti grynaisiais. Taip elgiasi vaistinės, restoranai, grožio salonai, mažos parduotuvės.
„Pas mus prekystaliai užsidarinėja vienas po kito, nes nebeapsimoka dirbti. Dar dirbantys prekybininkai prašo klientų mokėti grynaisiais, kad tik per kasą pereitų kuo mažiau pinigų“, – sakė nedidelę drabužių parduotuvę Pskovo turguje valdanti moteris.
Didžiausio Rusijos skolintojo „Sberbank“ finansų direktorius Tarasas Skvorcovas prieš mėnesį įspėjo, jog yra labai rimtų ženklų, kad įmonės vis dažniau moka atlyginimus „vokeliuose“. „Tai kelia didelį nerimą. Nėra jokių ženklų, kad grynieji grįžtų į bankų sistemą per bankomatus, savitarnos terminalus“, – teigė jis.
Neapskaitomi grynieji verslininkams padeda išvengti prievolės mokėti PVM, nes nėra parodoma, kad nustatyta apyvartos riba pasiekta. Antra, taip išsisukama ir nuo mokesčių, susijusių su darbo atlygiu. Apie tai Kremlius nujautė iš anksto – ne veltui prieš pakeldamas PVM V. Putinas ragino radikaliai sumažinti nelegalų darbą.
„Valdžia viena ranka mėgina išspausti daugiau pinigų keldama mokesčius ir nustatinėdama baudas. Tačiau kita ranka, prisidengdama terorizmo grėsmėmis, kenkia šiai strategijai ir mažina mokesčių surinkimą“, – sakė Europos politikos analizės centro atstovas Aleksandras Kolyandras.
Sovietmečiu įprastas instinktas laikyti pinigus „po čiužiniu“ gajus ir šiais laikais, nors bankai siūlo dosnias palūkanas už indėlius. Pavyzdžiui, tas pat „Sberbank“ už 100 tūkst. terminuotąjį metų trukmės indėlį moka 10 proc. palūkanų.
Tačiau tai neveikia – gegužę rusai iš bankų atsiėmė 550 mlrd. rublių, o vien nutraukti terminuotieji indėliai sudarė 200 mlrd. rublių.
Priežastis paprasta – visi reikalauja grynųjų. Maskvoje gyvenantis tekstų kūrėjas Antonas pasakojo, kad vinilinių plokštelių pardavėjas jam pasiūlė neblogą nuolaidą, jei bus mokama ne kortele. „Jis atvirai įvardijo priežastį – didesnius mokesčius“, – sakė vyras.