Nors finansų įstaigos sustabdė 7,6 mln. eurų, tačiau sukčiams vis tiek buvo pervesta 5,4 mln. eurų, o realūs nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų, pranešė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
Centro duomenimis, per balandžio–birželio mėnesius užregistruota 3 718 sukčiavimo atvejų, arba 14 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto per pirmąjį pusmetį jų fiksuota 6 979 – 10,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasak Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorės Eglės Lukošienės, nors finansų įstaigoms pavyksta sustabdyti dalį sukčiavimo bandymų, sukčiai nuolat prisitaiko prie taikomų prevencijos priemonių ir ieško naujų būdų pasiekti aukas.
Per metus iš lietuvių sukčiai išvilioja arti 20 mln. eurų: įspėjo dėl naujų pasipelnymo būdų
„Nors finansų įstaigoms pavyksta užkirsti kelią didelei daliai sukčiavimo bandymų, vien technologinių sprendimų nepakanka.
Siekiant mažinti sukčiavimo žalą, būtinas nuoseklus finansų sektoriaus, valstybės institucijų, teisėsaugos ir visuomenės bendradarbiavimas bei gyventojų budrumas“, – pranešime teigė E. Lukošienė.
Susiję straipsniai
Centro teigimu, didžiausią registruotų sukčiavimo atvejų dalį antrąjį ketvirtį sudarė suklastoti SMS ir elektroniniai laiškai – užfiksuota 1 514 tokių atvejų, arba apie 41 proc. visų sukčiavimų.
Telefoninis sukčiavimas, nors ir sudaro nedidelę dalį visų incidentų, išlieka viena pavojingiausių sukčiavimo formų.
„Sukčiai vis dažniau pasitelkia sudėtingus socialinės inžinerijos scenarijus, įtikindami aukas pačioms patvirtinti mokėjimus, atskleisti prisijungimo duomenis ar pervesti lėšas į tariamai saugias sąskaitas“, – pabrėžė centras.
Tuo metu verslui didžiausią riziką ir toliau kelia elektroninio pašto paskyrų perėmimo bei netikro įmonės vadovo sukčiavimo schemos.
Pažymima, kad nors įmonėms antrąjį ketvirtį teko tik apie 5 proc. registruotų sukčiavimo atvejų, jų patirti nuostoliai viršijo 3 mln. eurų ir sudarė apie trečdalį visų nuostolių.
Kilus bent menkiausiam įtarimui, centro specialistai rekomenduojama neskubėti atlikti mokėjimų, savarankiškai susisiekti su banku ar kita institucija ir apie galimą sukčiavimą pranešti atsakingoms institucijoms.