Minimalus atlyginimas Europos valstybėse toli gražu nėra vienodas. Antai šių metų liepą, kaip skelbia euronews.com, didžiausia MMA buvo Liuksemburge – 2771 euras (neatskaičius mokesčių). Mažiausia iš ES valstybių – Bulgarijoje (620 eurų).
Apskritai tik penkiose šalyse minimali alga viršijo 2 tūkst. eurų. Devyniose MMA svyravo nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų. Tarp šių šalių patenka ir Lietuva (1153 eurai, devintoji vieta visoje ES).
Aštuoniose ES valstybėse MMA nesiekė tūkstančio eurų, tarp jų – ir Latvijoje bei Estijoje. Dar penkios šalys iš viso neturi nustačiusios minimalaus atlygio ribos. Tai – Italija, Danija, Austrija, Švedija bei Suomija.
Atkirto verslui apie algų kėlimą: jei mažas uždarbis būtų sėkmės raktas, regionuose žmonės neskurstų
Tačiau visa įdomybė prasideda ėmus lyginti MMA ir perkamosios galios standartą. Pastarasis atspindi, ką žmonės už minimalų atlyginimą iš tiesų gali leisti savo valstybėje, kiek prekių ar paslaugų gali įsigyti.
Pagal šį rodiklį Lietuva iš ES valstybių užima nebe devintąją, o dešimtąją vietą, praleisdama į priekį Lenkiją, kurioje MMA šiek tiek mažesnė, tačiau perkamosios galios standartas – didesnis.
Susiję straipsniai
Vis dėlto didžiausiomis pralaimėtojomis šiame reitinge pripažintos kitos Baltijos regiono šalys: Estija pagal MMA ir perkamosios galios standartą yra paskutinė ES, o Latvija irgi rikiuojasi gale.
Kaip sakė ekonomistas Marius Dubnikovas, dar ankstesniais laikais, kai Estija smarkiai lenkė mūsų šalį atlyginimų dydžiais, kainos ten, ypač Talino regione, kuris sudaro kone pusę šalies, buvo gerokai didesnės.
„Jau tuomet ten dirbantys žmonės pripažindavo, kad, nors uždirba daugiau, įsigyti prekių ar paslaugų gali mažiau.
O Lietuva per pastaruosius dešimt metų įjungė gerokai aukštesnę pavarą – pralenkėme kaimynus tiek pagal atlyginimus, tiek pagal perkamąją galią. Dabar jau lygiuojamės su ispanais ir persekiojame italus“, – kalbėjo ekonomistas.
Žinoma, kai kas gali prieštarauti, kad infliacija pas mus irgi bent kurį laiką buvo viena didžiausių visoje ES. Tačiau ekonomistas to nelinkęs sureikšminti.
„Infliacija yra algų augimo ir pinigų kiekio didėjimo atspindys. Visuomet sakydavau, kad didelės kainos yra gero gyvenimo požymis. Tik Estijoje jos buvo imtos fiksuoti anksčiau“, – aiškino M. Dubnikovas.
Ginčai dėl MMA iki šiol tebevyksta
Vyriausybė jau yra patvirtinusi, kad nuo kitų metų MMA augs 8 procentais ir sieks 1245 eurus (neatskaičius mokesčių).
Tai sukėlė verslo organizacijų ir profesinių sąjungų pasipiktinimą. Mat šie socialiniai partneriai buvo sutarę, kad MMA nuo kitų metų didės daugiau nei 7 proc., tačiau valstybė turi keturiais procentais padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau į šį siūlymą Vyriausybė neatsižvelgė.
Neseniai Lietuvos verslo konfederacija pasiūlė keisti Darbo kodeksą, kad MMA galėtų būti nustatoma kolektyvinėse sutartyse tarp darbdavių ir profesinių sąjungų.