Artėjant šildymo sezonui ne vieną gyventoją kamuoja klausimas, kiek šią žiemą teks mokėti už šilumą.

Ir toks klausimas kyla pagrįstai – biokuras ir dujos, nuo kurių kainos nemaža dalimi priklauso šildymo sąskaitos, šiemet gerokai pabrangę, o ekonomistai perspėja, kad pigesnės žiemos tikėtis nereikėtų. Tad vis daugiau ženklų rodo, kad praėjusios žiemos sąskaitos nebūtinai bus geras orientyras tam, kiek už būsto šildymą teks atseikėti šiemet.

Didžiausią išaugusių kainų smūgį greičiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys žmonės, kuriems šildymo sąskaita ir taip sudaro nemenką mėnesio išlaidų dalį. Todėl ir vėl teks skaičiuoti, ar pajamų užteks ne tik šildymui, bet ir kitoms būtiniausioms išlaidoms.

Visgi, net ir gerokai išaugusi sąskaita dar nereiškia, kad visą ją teks padengti iš savo kišenės. Gyventojai, kuriems šildymo išlaidos tampa per didele finansine našta, gali pretenduoti į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Be to, pasitinkant šį šildymo sezoną verta atkreipti dėmesį ir į nuo birželio įsigaliojusius pakeitimus.

[[ge:lrytas:lrytas:43284234]]

Ko tikėtis gyventojams

Šildymo kompensacijų gavėjų laukia reikšmingos permainos – Seimas jau birželį patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kurios ir lemia, kas gali kreiptis šios paramos.

[[ge:lrytas:lrytas:41201912]][[ge:lrytas:lrytas:42085877]][[ge:lrytas:lrytas:43361755]][[ge:lrytas:lrytas:42220143]]

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), priėmus naują įstatymo redakciją, buvo sušvelninti kai kurie turto vertinimo kriterijai – dvigubai padidinta leidžiama sukauptų piniginių lėšų „finansinė pagalvė“, individualiems namams 1,5 karto išaugo vertinamas būsto ploto normatyvas, palankesnės sąlygos numatytos ir vieniems vaikus auginantiems tėvams bei šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.

Galės turėti daugiau santaupų

Kaip nurodė SADM, nuo 2026 m. birželio 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą – socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas – taikomi palankesni turto vertinimo kriterijai.

„Dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas padidėjo iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas padidėjo iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.

Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki tol nustatytą pinigų sumą („finansinę pagalvę“). Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėjo nuo 8 155 iki 16 310 eurų“, – paaiškino ministerija.

Dar vienas reikšmingas pakeitimas aktualus individualių namų gyventojams – 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas. Vieno ir dviejų butų namuose šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui jis padidintas nuo 60 iki 90 kv. metrų.

Palankesnės sąlygos numatytos ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

„12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas“, – nurodė SADM.

Iki įstatymo pakeitimų tokiais atvejais socialinė pašalpa buvo skiriama tik vaikams, o kompensacijos neteikiamos arba skiriamos išimties tvarka.

Palankesnės sąlygos numatytos ir auginantiems vaikus su negalia – į gaunamas pajamas neįskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Kiek už šildymą turi sumokėti pats gyventojas?

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, anot ministerijos, galioja universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų, skaičiuojamų pagal įstatyme nustatytą tvarką.

[[ge:lrytas:lrytas:43910706]]

Kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo – ją gali gauti tiek centralizuotai, tiek elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru būstą šildantys gyventojai. Sprendžiant dėl kompensacijos vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos ir išlaidų dalis, skiriama būsto šildymui bei vandeniui.

Kompensaciją gali gauti net už šildymą ar vandenį įsiskolinę žmonės, tačiau tokiu atveju svarbu su tiekėjais sudaryti sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

„Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai)“, – skaičiavimo tvarką paaiškino SADM.

Be to, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į jas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo, išeitinės ir ilgalaikio darbo išmokos. Priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, neįskaitoma nuo 20 iki 40 proc. šių pajamų.

„Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos“, – pažymėjo ministerija.

Gaunant 810 eurų pensiją – už šildymą 11,1 euro

Ministerija pateikė konkretų pavyzdį, kiek už normatyvinį būsto plotą tektų mokėti vienam gyvenančiam žmogui, gaunančiam vidutinę senatvės pensiją ir turinčiam būtinąjį stažą.

„Pavyzdžiui, jei vieno gyvenančio asmens pajamos siekia 810 eurų (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būsto šildymo išlaidų kompensuojamoji dalis būtų apskaičiuojama taip: (810 eurų – 699 eurai (3 VRP)) x 10 proc. = 11,1 euro.

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (t. y. 50 kv. m.) turi mokėti ne daugiau kaip 11,1 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos“, – nurodė SADM.

Atsiėmusieji II pakopos pensijas, kompensacijų gali netekti

Didžiausią nerimą iki šiol kelia tai, ar gyventojai, atsiėmę sukauptus pinigus iš II pensijų pakopos, galės gauti kompensaciją.

Kaip nurodoma Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, atsiimti II pensijų pakopos pinigai įskaičiuojami į pajamas ir turtą skiriant piniginę paramą. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu dėl to gali keistis paramos dydis, o atskirais atvejais žmogus gali laikinai jos netekti.

„Taip yra todėl, kad, pasitraukus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, nors ir laikinai, bet keičiasi žmogaus finansinė padėtis, į kurią ir atsižvelgiama tiek skiriant piniginę socialinę paramą, tiek vertinant finansines galimybes gauti socialines paslaugas“, – yra aiškinusi SADM.

[[ge:lrytas:lrytas:43910708]]

Anot ministerijos, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas. Svarbu, kad tai galioja tiek vertinant galimybes gauti socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, tiek socialinę paramą mokiniams, tai pat papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams ir kt.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, atgavęs sukauptus pinigus liepą, dėl socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos kreipsis rugsėjį, jo atsiimtos lėšos bus vertinamos kaip pajamos ir gali daryti įtaką paramos skyrimui ir (ar) jos dydžiui trumpuoju laikotarpiu – maksimaliai 3 mėnesiams.

Svarbu žinoti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.

Aktualu ir tai, kad, jei žmogus turi įsiskolinimų ir iš II pensijų pakopos gautų lėšų antstolis vykdo išieškojimą, vertinant asmens (šeimos) pajamas piniginei socialinei paramai gauti, ši suma įsiskaičiuoja į pajamas, išskyrus atvejus, kai lėšos išieškotos vaikui (-ams) išlaikyti, t. y. vadinamieji alimentai.

Prašymus galima teikti jau dabar

Gyventojai jau gali kreiptis dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų ateinančiam šildymo sezonui.

Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) arba kreipiantis į savo savivaldybę.

„Gyventojams užtenka kreiptis vieną kartą – kompensacija skiriama iškart visam šildymo sezonui, jei kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu“, – paaiškino ministerija.

Svarbu ir tai, kad praėjusį šildymo sezoną kompensaciją gavę gyventojai šiemet turi kreiptis iš naujo.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad skubėti pirmosiomis dienomis nebūtina. Dėl kompensacijos galima kreiptis visą šildymo sezoną ir, nepriklausomai nuo to, kada pateikiamas prašymas, kompensacija bus skiriama nuo šildymo sezono pradžios.

Kompensaciją gali gauti ir būsto nuomininkai

Teisę kreiptis turi ne tik nuosavame būste gyvenantys žmonės. Kompensacijos teikiamos ir būstą nuomojantiems asmenims.

„Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre. Tokiu atveju reiktų kreiptis į tą savivaldybę, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas“, – paaiškino SADM.

Ką turi žinoti individualių namų gyventojai?

Ministerija pabrėžia, kad kompensacijos skyrimo sąlygos nepriklauso nuo pasirinkto šildymo būdo, tačiau skiriasi informacija, kurią gyventojui gali tekti pateikti.

Kai būstas šildomas centralizuotai, kompensaciją apskaičiuoja šilumos tiekėjas ir ja iš karto sumažinama gyventojo mokėtina sąskaita.

[[ge:lrytas:lrytas:43910705]]

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis, pavyzdžiui, elektra ar dujomis, gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį – dokumentą, kuriame nurodytas šilumos katilo tipas ar modelis ir jo naudingumo koeficientas, taip pat duomenis apie suvartotos energijos kiekį bei tarifus.

Kai naudojamas kietasis ar kitoks kuras – malkos, pjuvenų granulės, medienos briketai ir kt. – savivaldybės būsto šildymo išlaidų kompensaciją apskaičiuoja pagal jose patvirtintas vidutines atitinkamo kuro kainas.

Anksčiau kompensacijos negavote? Verta pasitikrinti dar kartą

Būtent dėl nuo birželio 1-osios įsigaliojusių palankesnių turto vertinimo kriterijų daliai gyventojų, kurie anksčiau kompensacijos negavo, gali būti aktualu savo situaciją įsivertinti iš naujo.

Preliminariai sužinoti, ar kompensacija priklauso ir koks galėtų būti jos dydis, galima naudojantis SPIS būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Svarbi žinia prieš šildymo sezoną: pokyčiai palies tūkstančius gyventojų (3)