Pasak „Inbank“ Lietuvos padalinio vadovo Vaidoto Rimeikio, vartotojams šis pokytis svarbus ne tik dėl paties pirkimo išsimokėtinai – jo reikšmė gali išryškėti prireikus didesnės paskolos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Iki šiol telefoną be palūkanų išsimokėtinai buvo galima įsigyti pasinaudojant šiam finansavimui taikoma išimtimi. Jai nebegaliojant, toks pirkinys pateks į vartojimo kredito reguliavimo lauką. Pavyzdžiui, jei už telefoną kas mėnesį mokama 50 eurų, kreipiantis dėl būsto paskolos ši suma bus vertinama kartu su kitais turimais finansiniais įsipareigojimais ir gali turėti įtakos tam, kiek žmogus galės pasiskolinti“, – sako V. Rimeikis.
„Be pabrangimo“ nereiškia be įsipareigojimų
Įvardijo pagrindines NT įsigijančių pirkėjų klaidas: specialistė akcentuoja, ką daugelis pamiršta
Pokyčiai yra platesnės ES vartojimo kredito reformos dalis, kuria siekiama reguliavimą pritaikyti prie pasikeitusių skolinimosi įpročių. Į jo lauką patenka ir dalis mažos vertės kreditų bei išpopuliarėjusių „pirk dabar, mokėk vėliau“ modelių.
Lietuvos rinkai ypač aktualus iki šiol telekomunikacijų bendrovėms taikytos išimties panaikinimas. Ji leido operatoriams kartu su ryšio paslauga siūlomą įrangą finansuoti be palūkanų ir kitų mokesčių, tokiam finansavimui netaikant vartojimo kredito reikalavimų. Nuo lapkričio ši išimtis nebegalios, todėl ir tokiu būdu įsigyjant telefoną bus vertinamos žmogaus galimybės prisiimti naują finansinį įsipareigojimą.
Susiję straipsniai
„Nulio procentų palūkanų reiškia, kad už finansavimą nepermokame, tačiau pati mėnesio įmoka dėl to nedingsta. Jei už pirkinį dvejus metus kas mėnesį reikia mokėti sutartą sumą, ši pajamų dalis tam laikotarpiui jau yra paskirta“, – aiškina V. Rimeikis.
Anot jo, būtent tai tampa svarbu tuo atveju, jei gyventojas kreipiasi į banką dėl didesnio finansavimo.
„Teoriškai, jei žmogus už telefoną moka 50 eurų per mėnesį ir dar tiek pat skiria kitam pirkiniui išsimokėtinai, kartu tai jau sudaro 100 eurų mėnesinių finansinių įsipareigojimų. Vertinant 30 metų būsto paskolą su, pavyzdžiui, 6 proc. palūkanų norma, tokia mėnesio suma atitinka maždaug 16,7 tūkst. eurų paskolos.
Vadinasi, vien šios dvi įmokos teoriškai galėtų maždaug tiek sumažinti ir žmogaus galimybes pasiskolinti būstui“, – pažymi V. Rimeikis, kartu pridurdamas, kad konkretus poveikis priklauso ir nuo žmogaus pajamų, kitų įsipareigojimų, jų likusio termino bei banko vertinimo.
Pokyčiams ruošiasi ir rinka
Naujas reguliavimas palies ne tik vartotojus, bet ir telekomunikacijų bendroves. Išnykus iki šiol taikytai išimčiai, įrangos finansavimui atsiras vartojimo kreditui taikomi reikalavimai, tarp jų – pareiga įvertinti kliento kreditingumą.
Tokį finansavimą bendrovės arba teikia bendradarbiaudamos su bankais ar kredito įstaigomis, arba – turėdamos savo vartojimo kredito davėjo licenciją, leidžiančią kreditą suteikti pačioms ir įpareigojančią atitikti visus su tuo susijusius reikalavimus.
„Vartotojui pats pirkimas nebūtinai taps sudėtingesnis – didelę dalį patikrų šiandien galima atlikti skaitmeniniu būdu ir labai greitai. Didesnis pokytis vyks už vartotojui matomo proceso, nes finansavimą suteikianti pusė turės užtikrinti daugiau reikalavimų“, – sako V. Rimeikis.
Nauja tvarka iš esmės bus taikoma nuo lapkričio 20 d. sudaromoms naujoms sutartims, todėl jau turimų telefonų išsimokėjimo sąlygos vien dėl šio pokyčio automatiškai nesikeis. Vis dėlto artimiausiu metu planuojantiems kreiptis dėl paskolos verta iš anksto įvertinti ir turimus išsimokėjimus.
V. Rimeikio teigimu, pokyčio poveikis gali būti matomas ir platesniu mastu – preliminarūs skaičiavimai rodo, kad daliai klientų dėl naujo reguliavimo galimybės gauti didesnį finansavimą gali sumažėti.
„Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos klientai pasižymi tikrai gerais mokumo rodikliais – nemokumo atvejų yra nedaug. Nepaisant to, naujasis reguliavimas papildomai apribos vartotojų galimybes skolintis, nors jų pačių finansinė situacija nesikeis.
Tai, kas anksčiau nebuvo laikoma įsipareigojimu, taps oficialiu įsipareigojimu, todėl tam tikri gyventojai galės pasiskolinti mažiau. Mūsų atliktais preliminariais skaičiavimais, tarp klientų, besikreipiančių dėl 10 tūkst. eurų ir didesnės paskolos, teigiamų sprendimų dalis vidutiniškai galėtų sumažėti iki 8 proc.“, – sako V. Rimeikis.