Vos prieš kelerius metus būsto paskolas turintys gyventojai galėjo lengviau atsikvėpti – po 2022-aisiais prasidėjusio staigaus palūkanų šuolio ir 2023–2024 m. pasiektų aukštumų įmokos ėmė mažėti. Tačiau dabar kryptis vėl keičiasi.

Tai jau matyti ir konkrečių paskolų turėtojų sąskaitose. Į naujienų portalą Lrytas kreipėsi Gabija, sunerimusi, kiek dar brangs paskolos. Ji teigė, kad 2021 m. balandį paėmė 60 tūkst. eurų paskolą, o jos mėnesio įmoka, 2022 m. liepą siekusi 484,88 euro, vėliau palaipsniui mažėjo – iki 475,49, 447,55 ir galiausiai 417,92 euro, tačiau šiuo metu ji vėl ūgtelėjo iki 427,50 euro.

„Išsigandau pamačiusi, kad įmoka vėl pakilo, gyvenu skaičiuodama kiekvieną eurą, tai net 10 eurų padidėjimas man reiškia, kad kažko turėsiu atsisakyti, o ką darysiu, jeigu dar pakils, net neįsivaizduoju. Kam ruoštis?“, – kalbėjo ji.

Iš pirmo žvilgsnio dešimties eurų pokytis gali neatrodyti dramatiškas, tačiau finansų rinkose matomi signalai rodo, kad tai nebūtinai bus paskutinis padidėjimas.

[[ge:lrytas:lrytas:44251533]]

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ atkreipė dėmesį, kad tarbankinės palūkanų normos kilti pradėjo jau anksčiau, o 12 mėnesių „Euribor“ perkopė 3 proc. ribą. Tai, anot jos, rodo rinkos lūkesčius, kad po metų palūkanų aplinka gali būti dar griežtesnė, ir pirmiausia tai pajus gyventojai bei įmonės, kurių paskolos susietos su kintamosiomis palūkanomis.

Vis dėlto dabartinės situacijos ekonomistė neprilygina 2023–2024 m. laikotarpiui, kai palūkanų didinimo ciklas buvo gerokai staigesnis ir skaudžiau slėgė paskolų turėtojus. Tačiau ramybės kol kas nežadama.

[[ge:lrytas:lrytas:44160074]][[ge:lrytas:lrytas:44116030]][[ge:lrytas:lrytas:44044144]][[ge:lrytas:lrytas:41559371]]

Finansų rinkų vertinimu, apie kurį kalbėjo ekonomistė, tuo metu buvo skaičiuojama 58 proc. tikimybė, kad Europos centrinis bankas gruodį palūkanas dar kartą padidins. Ji pabrėžė, kad tai tik tos dienos rinkos vertinimas, tačiau tokį scenarijų palaiko vis dar neišnykęs infliacinis spaudimas. Energetikos ir kitų žaliavų kainoms išliekant aukštoms, jų poveikis gali persimesti į kitų prekių ir paslaugų kainas ir dar labiau apsunkinti kovą su infliacija.

Tad paskolų turėtojams vėl tenka žvilgčioti į „Euribor“ – nuo jo judėjimo priklausys, ar pastaraisiais metais sumažėjusios mėnesio įmokos vėl pradės kopti aukštyn.

Ką darys Europos centrinis bankas

I. Genytė-Pikčienė teigė, kad naujausias Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais finansų rinkoms nebuvo netikėtas – toks žingsnis, anot jos, jau kurį laiką buvo įskaičiuotas į rinkos lūkesčius.

„Iš tikrųjų nuobodus kaip niekas šitas ECB sprendimas, nes jau finansų rinkos kurį laiką įskaičiavusios tą 25 bazinių punktų bazinių palūkanų normų padidinimą. Ir dėl to sakau, kad jokios dramos“, – kalbėjo ekonomistė.

Vis dėlto, anot jos, pažvelgus plačiau, priežasčių nerimauti netrūksta. Viena jų – besitęsianti įtampa tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano Persijos įlankoje.

„Iš tiesų situacija susikūrusi tokia klampi, kad labai sunku net, matyt, atrasti būdų, kaip iš jos išeiti išlaikant veidą. Tai tas iš tiesų neramina tiek žaliavų rinkas, tiek finansų rinkas. Matome, kad dirglumas yra ypač didelis. Stebime visus energetikos nešėjų kainų indeksus šaunančius į viršų. Ta pati „Brent“ rūšies nafta vėl flirtuoja su 100 dolerių už barelį, buvo net kirtusi jį“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, dėl to prieš artėjantį šaltąjį sezoną nerimo yra nemažai, o infliacinis spaudimas stiprėja. Ekonomistė atkreipė dėmesį ir į rugpjūčio mėnesio euro zonos infliaciją, kuri, jos nurodytais duomenimis, pasiekė 3,3 proc. ir gerokai nutolo nuo ECB siekiamo 2 proc. lygio.

„Labai objektyvu, kad ECB, stebint infliacinius procesus, jau matant rugpjūčio mėnesio euro zonos infliaciją, kuri pasiekė net 3,3 procento, tai yra, na, iš tiesų pakankamai reikšmingu atotrūkiu nuo 2 procentų tikslinio lygio, imsis pinigų politikos griežtinimo ir kels palūkanų normas“, – teigė ji.

Palūkanų augimą pajus paskolų turėtojai

Kalbėdama apie tai, ką palūkanų didėjimas reiškia paskolas turintiems gyventojams, I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad tarpbankinė rinka ECB žingsnį jau buvo įskaičiavusi, todėl palūkanos kilo dar prieš patį sprendimą.

[[ge:lrytas:lrytas:44261199]]

„Matome, kad dabar 12 mėnesių „Euribor“ jau net yra kirtęs 3 procentus. Tai reiškia, kad po metų finansų rinkų, bankų rinkos dalyviai tikisi dar griežtesnės palūkanų normų aplinkos“, – sakė ekonomistė.

Anot jos, tokia padėtis neišvengiamai didina paskolų aptarnavimo naštą tiek gyventojams, tiek įmonėms, o labiausiai tai jaučia turintieji paskolas su kintamomis palūkanomis. Vis dėlto dabartinės palūkanos, pasak ekonomistės, kol kas išlieka žemesnės už tas, kurios buvo stebimos ankstesnio ECB pinigų politikos griežtinimo metu.

„Kol kas, matyt, galime tik pasiguosti, kad palūkanos vis dar yra žemesnės nei tos palūkanos, kurias stebėjome 2023–2024 metais, kuomet tikrai tas palūkanų normų kėlimo ir griežtinimo ciklas buvo gerokai aštresnis, gerokai statesnis ir ta viršukalnė gerokai labiau užgulė ekonomikos dalyvių pečius“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Tačiau tai nebūtinai paskutinis palūkanų didinimas. Ekonomistės teigimu, finansų rinkose vertinama galimybė, kad ECB iki metų pabaigos gali žengti dar vieną tokį žingsnį.

„Stebint ateities sandorius ir vertinant tikimybes dar gruodžio mėnesį, bent jau šios dienos finansų rinkų dalyvių vertinimais, yra maždaug 58 procentų tikimybė, kad dar kartą kels palūkanų normas ECB. Bet tai yra šios dienos nuotrauka – taip situaciją šiandien vertina finansų rinkų dalyviai“, – pabrėžė ji.

Infliacija gali „įsigraužti“ giliau

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, toks scenarijus nėra neįtikimas, nes kol kas nematyti daug priežasčių, dėl kurių infliacinis spaudimas turėtų greitai išsikvėpti. ECB, pasak jos, ir toliau nerimą kels vadinamasis infliacijos „lipnumas“.

„Iš tikrųjų gali netgi ir paaštrėti, nes kol kas mes visi džiūgaujame, kad šita energetikos krizė kažkaip – jos šerdis, jos epicentras – per ekonominius procesus, per realią ekonomiką eina taip šonu, ne per centrą. Šiek tiek kliudo, šiek tiek nepatogu, bet nežlugdo ir negriauna“, – kalbėjo ekonomistė.

Tačiau tokia situacija, jos teigimu, nebūtinai tęsis. Jeigu žaliavų kainos išliks aukštos ir nesumažės kiti išoriniai dirgikliai, energetikos kainų šokas gali persimesti į platesnį prekių ir paslaugų kainų augimą.

„Jeigu toliau dirgikliai išliks aktyvūs, jeigu toliau žaliavų kainos bus aukštos, tai natūralu, kad įsisuks tie tokie jau mums visiems nepalankūs antriniai infliaciniai procesai. Ir energetikos nešėjų kainų šokas įsigrauš į kitų prekių ir paslaugų infliaciją“, – perspėjo I. Genytė-Pikčienė.

[[ge:lrytas:lrytas:44276405]]

Būtent tokio scenarijaus, anot jos, siekia išvengti pinigų politikos formuotojai, todėl palūkanų normų aplinka gali išlikti griežta.

„Tas scenarijus, matyt, gąsdina ir mus visus, ir pinigų politikos formuotojus. Ir jie stengsis to tokio infliacinio lipnumo išvengti griežtindami pinigų politikos aplinką“, – sakė ekonomistė.

Brangimas gali persimesti ir į maistą

Kalbėdama apie kainų augimą Lietuvoje, I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad šalis metus pradėjo su kiek didesne infliacija nei kitos euro zonos ir Europos Sąjungos valstybės. Ilgą laiką vienu pagrindinių kainų augimo variklių buvo energetikos krizė ir degalų kainos, tačiau vartotojams situaciją lengvino maisto kainų dinamika.

„Kas gerino vartotojų situaciją, tai nebrangstantys maisto produktai. Nes iš tiesų, stebint infliaciją maisto ir nealkoholinių gėrimų kategorijoje, tai stebėjome net metinės defliacijos epizodus, kurie iš tiesų padėjo, matyt, atsilaikyti gyventojams prieš šituos energetikos nešėjų keliamus sunkumus ir nekeisti savo ekonominės elgsenos, vartojimo elgsenos“, – aiškino ji.

Vis dėlto ekonomistė atkreipė dėmesį, kad žemės ūkis yra energetikai imlus sektorius, todėl energijos ir degalų brangimo poveikis ilgainiui gali pasiekti ir maisto kainas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skelbiamą maisto kainų indeksą.

„Jau panašu, kad tiek trąšų pabrangimas, kurį stebėjome labai reikšmingą pavasarį, tiek ir energetikos nešėjų, degalų kainų kilimas jau veikia po truputėlį ir maisto būtent žaliavų indeksus, kurie galiausiai, matyt, pasieks ir galutinį vartotoją. Tai, matyt, ateityje nusimato šita grėsmė“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

[[ge:lrytas:lrytas:44276401]]

Ekonomistė priminė, kad prieš tris mėnesius jos skelbta vidutinės metinės infliacijos prognozė siekė 5,5 proc. Toliau pokalbyje ji paaiškino, kaip per šį laiką pasikeitė infliacijos perspektyvos ir ar ši prognozė tebėra aktuali.

„Toks scenarijus gąsdina mus visus“: aiškiai išdėstė, kas laukia gyventojų dar šiais metais (2)