Pasak VMI viršininko Martyno Endrijaičio, ilgalaikėje perspektyvoje, institucijai gaunant duomenis realiuoju laiku, tradicinių mokesčių deklaracijų apskritai galėtų nebelikti.
„Pagrindinis tikslas – elektroninės paslaugos. Ne tik kad VMI formuotų preliminarias deklaracijas, kas yra daroma, bet ir už žmogų ar verslą jas pateiktų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatydamas VMI veiklos prioritetus sakė M. Endrijaitis.
Pasak jo, institucija jau turi didelę dalį gyventojų turto deklaracijoms reikalingų duomenų, todėl ateityje jas galėtų ne tik parengti, bet ir pateikti automatiškai.
Smalsuolių akims: VMI paskelbė šalies vadovų šeimų praėjusių metų turto deklaracijas
„Kalbame, kad VMI pati suformuotų turto deklaracijas, o ne kaip dabar žmonėms reikia jungtis, pildyti. Mes daugelį duomenų turime, tai patys suformuojame ir pateikiame“, – aiškino VMI vadovas.
Anot M. Endrijaičio, panašų modelį numatoma taikyti ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui. Komercinio NT mokesčio atveju būtų parengiamos preliminarios deklaracijos, kurias mokesčių mokėtojams tereikėtų pateikti.
Susiję straipsniai
Ilgainiui VMI svarsto galimybę automatiškai pateikti ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas.
„Kaip sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), čia jau dešimt metų į priekį žiūrint, po truputį apskritai deklaracijų neliks, nes jeigu mes duomenis gausime realiuoju laiku, nebereikės tiek deklaracijų už praėjusius laikotarpius“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto M. Endrijaitis pripažino, kad šiuo metu vykdomas VMI informacinių sistemų sujungimo projektas susiduria su išteklių ir techniniais iššūkiais, todėl pokyčius ketinama įgyvendinti palaipsniui.
Daugiau dėmesio skirs rizikingų sektorių kontrolei
Pristatydamas ateinančių penkerių metų veiklos prioritetus, VMI vadovas taip pat nurodė, kad institucija ketina stiprinti mokesčių kontrolę didžiausios rizikos sektoriuose, plėsti dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstą mokesčių mokėtojų atranką ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.
„Žiūrint nuo BVP, turime apie 20 proc. šešėlinę ekonomiką. Tikslas yra siekti, kad ji būtų mažesnė nei ES vidurkis“, – parlamentarams sakė M. Endrijaitis.
Pasak jo, VMI kasmet išskirs ir peržiūrės 3–5 didžiausios mokestinės rizikos sektorius, kuriuose bus vykdoma tikslinė kontrolė. Pirmaisiais metais taip pat siekiama 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.
Didžiausios rizikos šiuo metu nustatomos virtualioje erdvėje, įskaitant skaitmenines platformas ir kriptoturto sektorių, taip pat statybų ir NT srityse.
Didesnio dėmesio sulauks ir įmonės, kurių vadovai anksčiau buvo susiję su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemomis, bei juridiniai asmenys, kurių apyvarta nesiekia 45 tūkst. eurų PVM registracijos ribos.
Planuoja stiprinti PVM kontrolę
Anot M. Endrijaičio, kitas svarbus VMI tikslas – per ateinančius penkerius metus sumažinti PVM atotrūkį.
Tam institucija ketina plėsti pažangius rizikos analizės įrankius, daugiau dėmesio skirti PVM atskaitos ir nulinio tarifo taikymo kontrolei bei tikrinti sandorius su kitų ES valstybių ir trečiųjų šalių įmonėmis.
„Turime didelį priemonių planą – daugiau kaip 40 priemonių. (…) Didelį prioritetą skirsime PVM atskaitai, PVM nulinio tarifo taikymui, taip pat mažos pridėtinės vertės įmonėms ir tiekimams iš Lietuvos į kitas Europos valstybes nares arba trečiąsias šalis“, – teigė VMI vadovas.
VMI taip pat dalyvauja Europos Komisijos (EK) projekte, kuriuo siekiama plėsti elektroninių PVM sąskaitų faktūrų naudojimą ne tik tarpvalstybiniuose, bet ir šalies vidaus sandoriuose.
„Sutikome būti vieni iš lyderių, kurie vieni pirmųjų diegia šią sistemą“, – sakė M. Endrijaitis.
Anot jo, šiuo metu su EK diskutuojama dėl sistemos diegimo būdų ir galimų išlaidų verslui.
Be to, VMI ketina plėsti išmaniųjų kasos aparatų naudojimą, atsižvelgdama į verslo atstovų pastabas.
Tarp kitų mokestinės kontrolės prioritetų įvardijamos pelno mokesčio rizikos, pajamos natūra, palūkanų sąnaudos, išmokos į užsienį bei nuostolingai veikiančios įmonės.
Didesnis dėmesys taip pat bus skiriamas tarpusavio sandorius vykdančioms įmonių grupėms, sudėtingiems NT sandoriams ir atvejams, kai lėšos išvedamos iš Lietuvos.
M. Endrijaitis pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijas, ketinama atnaujinti ir atsitiktinių mokestinių patikrinimų praktiką, kai įmonės tikrinamos ne vien pagal nustatytus rizikos kriterijus.
Sieks stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir kibernetinį saugumą
Tarp kitų VMI prioritetų M. Endrijaitis išskyrė glaudesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis.
Pasak jo, jau pradedama diskutuoti apie bendrą duomenų platformą, kuri apimtų VMI, „Sodrą“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Registrų centrą, Muitinę ir kitas institucijas.
Taip pat ketinama daugiau dėmesio skirti mokesčių mokėtojų švietimui, ypač jaunimui, finansinių technologijų sektoriui ir DI naudojančioms įmonėms.
„Pirmiausia ne kaip kontroliuoti ir tikrinti, o šviesti šį segmentą ir su juo dirbti atskirai. Skaičiai jau dabar rodo, kad Lietuvoje jie sumoka daugiau kaip trečdalį milijardo eurų mokesčių“, – apie finansinių technologijų sektorių kalbėjo VMI vadovas.
Likusiomis veiklos kryptimis numatoma stiprinti institucijos darbuotojų etikos standartus, antikorupcinę aplinką ir kibernetinį saugumą.
Pastarojoje srityje daugiausia dėmesio ketinama skirti kritinių informacinių sistemų ir duomenų apsaugai, prieigos kontrolei, nuolatinei grėsmių stebėsenai bei darbuotojų pasirengimui reaguoti į kibernetinius incidentus.