Trečiąjį reformos ketvirtį 851 gyventojas (apie 0,1 proc. dalyvių, skaičiuojant nuo metų pradžios) lėšas atsiėmė dėl sunkios ligos, dar 4,3 tūkst. (apie 0,3 proc.) – likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus.
Pasinaudoję reformos „langu“ kaupimą nutraukė 47,8 tūkst. (apie 3,4 proc.) dalyvių.
Vidutiniškai trečią ketvirtį pasitraukusiam žmogui teko virš 10,1 tūkst. eurų sukauptų lėšų – iš šios sumos 2,8 tūkst. eurų pervesta į „Sodrą“ ir virto papildomais pensijų apskaitos vienetais, likusius 7,4 tūkst. eurų gavo pats dalyvis.
Pensijų lėšas laikant pajamomis kompensacijos gali nebepriklausyti: baiminasi dėl gyventojų sukčiavimo
Didžiąją šios sumos dalį sudarė fondų uždirbta investicinė grąža – 4,2 tūkst. eurų, o 3,2 tūkst. eurų – paties dalyvio įmokos.
Per trečiąjį reformos ketvirtį dar 2,7 tūkst. (apie 0,2 proc.) dalyvių pasinaudojo galimybe išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos – tai reiškia, kad jie toliau kaupia antroje pakopoje.
Susiję straipsniai
Liepą–rugsėjį kaupimą antros pakopos fonduose nutraukė 2,2 karto mažiau žmonių nei antrąjį ketvirtį ir beveik 11 kartų mažiau nei pirmąjį.
LIPFA teigimu, iš viso sprendimą pasitraukti nuo reformos pradžios priėmė 46 proc. antros pakopos dalyvių, dabar toliau kaupia apie 730 tūkst. gyventojų, kai prieš reformą šis skaičius siekė 1,4 mln. eurų.
Iš viso trečiąjį ketvirtį kaupimą baigusiems gyventojams išmokėta 351,3 mln. eurų, iš jų apie 149,7 mln. eurų sudarė pačių dalyvių įmokos, 201,6 mln. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža, dar 132,1 mln. eurų buvo pervesta į „Sodrą“.
Primename, jog pasitraukti iš kaupimo gyventojams leista pernai, kai Seimas priėmė įstatymą, kuriuo atvėrė dviejų metų laisvo pasitraukimo „langą“ – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.