„Pažeidžiamiausi išlieka tie patys – bedarbiai, senjorai, vieniši asmenys, žmonės su negalia ir vieniši tėvai. Pastarųjų penkerių metų tendencijos nėra teigiamos. Augo tiek bendras skurdo rizikos rodiklis, tiek atskirų pažeidžiamų grupių skurdo rizika“, – penktadienį pristatydama 2026 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalgą sakė A. Adomavičienė.
„Didėja ir dirbančiųjų skurdo rizika – tai rodo, kad net ir turimas darbas neapsaugo nuo skurdo“, – pabrėžė ji.
Skurdo mažinimo tinklo vadovės teigimu, pagal Valstybės duomenų agentūrą, 2025 metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė 22,6 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį šalis buvo paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje (ES).
I. Šimonytė deficitą biudžete laiko nerimo signalu: „Gyvenimas nepasibaigs su LSDP kadencija“
„Jeigu žiūrėtume ilgalaikėje perspektyvoje, Lietuvos rodikliai visada svyruoja apie 20 proc. Kai gyventojų pajamos bendrai mažėja, skurdo rizikos rodiklis irgi mažėja. Tai nerodo skurdo lygio mažėjimo“, – aiškino A. Adomavičienė.
Ji priminė, kad skurdo rizikos rodiklis apskaičiuojamas pagal gyventojų pajamų medianą, todėl jis atspindi santykinę gyventojų pajamų padėtį.
Susiję straipsniai
2025 metais skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui siekė 699 eurus per mėnesį, o dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai – 1 468 eurus. Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis 2024 metų gyventojų pajamomis.
Didžiausią skurdo riziką patiria senjorai ir kitos pažeidžiamos grupės
Pasak A. Adomavičienės, ypač didelė skurdo rizika išlieka pensinio amžiaus moterims. Nerimą, anot jos, kelia ir priešpensinio amžiaus vyrų finansinė padėtis.
„Ypač pensinio amžiaus moterys susiduria su gerokai didesne skurdo rizika. Labai neramina tendencija, kad priešpensinio amžiaus vyrų skurdo rizika yra didesnė. Tai reiškia, kad jų pajamos jau dabar mažesnės, todėl ir senatvėje jie gali susidurti su skurdu“, – teigė NSMOT direktorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į didelę pajamų nelygybę Lietuvoje.
Pasak A. Adomavičienės, didžiausias pajamas gaunančio penktadalio šalies gyventojų pajamos buvo beveik septynis kartus didesnės nei mažiausias pajamas gaunančio penktadalio.
„Suprantame, kad negalime turėti visiškai lygios visuomenės, bet toks didelis skirtumas didina atskirtį ir nelygybę“, – pažymėjo ji.
Kas dešimtas gyventojas negali sau leisti visavertiškai maitintis
Apžvalgos pristatyme dalyvavusi „Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė atkreipė dėmesį, kad skurdas Lietuvoje pasireiškia ir sunkumais užtikrinant visavertę mitybą.
Jos pristatytais Eurostato duomenimis, 2025 metais 9,5 proc. Lietuvos gyventojų nurodė negalintys sau leisti visavertiškai maitintis.
Tarp skurdo riziką patiriančių gyventojų ši dalis siekė 22,2 proc., o NSMOT atlikta apklausa parodė, kad tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių su visaverčio maisto stygiumi susiduria 30,4 proc. respondentų.
„Mes Lietuvoje negalime kalbėti apie badą, tačiau maisto nepriteklius iš tikrųjų yra labai aktualus reiškinys“, – sakė M. Petronytė.
„Tai nereiškia, kad žmonėms apskritai trūksta maisto – kalbame apie visavertį maistą ir mitybą“, – paaiškino ji.
„Maisto banko“ atstovė taip pat pabrėžė, kad mažinant maisto nepriteklių svarbu spręsti ir maisto švaistymo problemą.
Anot jos, 2025 metais ES patvirtintos privalomos maisto atliekų mažinimo nuostatos numato, kad maisto gamybos sektoriuje jų kiekis turės sumažėti 10 proc., o mažmeninės prekybos, restoranų ir namų ūkių sektoriuose vienam gyventojui tenkantis maisto atliekų kiekis – 30 proc.
„Naujos ES taisyklės numato aiškesnį maisto bankų ir kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą, kad neparduotas, bet tinkamas vartoti maistas pirmiausia galėtų būti perduotas žmonėms“, – teigė M. Petronytė.
Ministrė: skurdas išlieka vienu didžiausių valstybės iššūkių
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikino, kad, nepaisant kai kurių teigiamų pokyčių, skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje tebėra opios problemos.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje matome įvairių pokyčių, tarp jų – ir teigiamų. Valstybės duomenų agentūros skelbiamuose išankstiniuose skurdo rodikliuose taip pat galime įžvelgti tam tikrų teigiamų tendencijų“, – sakė I. Ruginienė.
„Turime pripažinti, kad skurdas ir socialinė atskirtis tebėra vieni didžiausių mūsų valstybės iššūkių“, – pabrėžė ji.
Tuo metu A. Adomavičienė atkreipė dėmesį į šiemet Europos Komisijos (EK) pristatytą pirmąją ES kovos su skurdu strategiją, kuria siekiama iki 2050 metų panaikinti skurdą Bendrijoje.
„Ši strategija buvo paskelbta pripažinus, kad pažanga mažinant skurdą ir socialinę atskirtį yra nepakankama. Apie 93 mln. žmonių susiduria su skurdo ir socialinės atskirties rizika, iš jų daugiau kaip 19 mln. – vaikai“, – kalbėjo NSMOT direktorė.
Pasak jos, strategijoje daug dėmesio skiriama skurdo prevencijai visais gyvenimo etapais – nuo vaikystės iki senatvės. Iki 2030 metų ES taip pat siekia sumažinti skurdą patiriančių žmonių skaičių bent 15 mln.
Skurdo mažinimo tinklo kasmet rengiamoje skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje šiemet taip pat nagrinėjamas pagalbos ir socialinių paslaugų prieinamumas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms bei pateikiamos rekomendacijos skurdui mažinti.