„Bet koks pensijos pakėlimas daro įtaką ir kitų metų galimybėms, nes auga bazė. Yra taisyklė, kad, jeigu socialinio draudimo balansas neigiamas, indeksavimas šiek tiek pristabdomas. Tokia rizika išlieka, į tai reikia atsižvelgti, todėl svarstant pasiūlymus didinti indeksavimo tempus reikia įvertinti ir tai, kaip tokie pasiūlymai prisidės prie kitų metų pensijų apskaičiavimo“, – Seimo liberalų frakcijos posėdyje kalbėjo viceministras.
Pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, skelbta, kad taip siekiama nustatyti aiškesnes individualiajai pensijos daliai indeksuoti skiriamos konkrečios „Sodros“ perviršio sumos ribas.
Visgi Finansų ministerija įžvelgia rizikų ir teigia, kad tokia iniciatyva netvari – anot jos, naujų įsipareigojimų prisiėmimą ilguoju laikotarpiu grįsti planuojamais metiniais biudžeto rodikliais rizikinga, nes numatomas perteklius faktiškai gali nesusidaryti.
I. Šimonytė deficitą biudžete laiko nerimo signalu: „Gyvenimas nepasibaigs su LSDP kadencija“
Kitąmet papildomai pensijų didinimui iš viso numatoma panaudoti 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, 70,5 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.
Viceministro teigimu, esama tvarka, kai konkrečius papildomo indeksavimo dydžius kasmet nustato Vyriausybė, tinkama.
Susiję straipsniai
„Man atrodo, dabar tikrai diskrecija gera, kad politikai ir Vyriausybė gali nuspręsti, kiek turime galimybių dar papildomai indeksuoti pensijas – man atrodo, indeksavimo sistema tikrai gerai veikia“, – tikino T. Vinokuras.
Numatoma, kad 2027 m. pensijos vidutiniškai augs virš 10 proc.
Finansų ministerijos vertinimu, pagal prezidento siūlymą net vienus metus pensijas papildomai indeksuojant mažiausiu 20 proc. numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus dydžiu, bendro pensijų sistemos pertekliaus mažėjimas spartėtų.
Tuo metu pensijas papildomai indeksuojant maksimalia 75 proc. „Sodros“ pertekliaus dalimi, pensijų balansas taptų neigiamas nuo pat 2026 m.